TAUTTAUTOS VIENIJIMO SĄŠAUKA
„PILIAKALNIŲ ŠVIESA“
už tradicijas ir vertybes
Karo griaustiniams blyksint, uždekime ugnies žiburius Tautos didžiavyrių atminimui,kad jų šviesoje pasijustume vieningi beesą, stiprybę iš praeities besisemią, skaisčiu tikėjimu, galingu veikimu pasiryžę Tėvynę Lietuvą ginti ir stiprinti, kad neišsivaikščiotume iš jos, o visi ir visada jon sugrįžtume – vieningi ir meilės vieni kitiems kupini. Nes Tėvynė – tai mes patys, mūsų vienybė. Tegul piliakalnių ugnys „atveria mūsų akis šviesop, širdis Dievop“. Tegul būna tie žiburiai mūsų vienijimosi Lietuvos vardan šaukinys, tegul jie kviečia Tautą, t.y. mus visus, Vydūniškais žodžiais – „auginti visa, kas gera, kas gražu, kas išmintinga ir tvirta“.
Valstybės dieną, 2022 m. liepos 6 d. 21 val., vienu metu su viso pasaulio lietuviais, kiekvienas, kur tik būsime, uždekime aukurus ir fakelus ant Tautos dvasios kalnų, o visi kartu – vienybės žiburių grandinę nuo Birutės kalno prie Baltijos jūros iki Aukštojo kalno prie Medininkų pilies.
Kviečiame visus dalyvauti!
Informacija: LPD tel. +370 685 27332; +370 686 55566
GRAŽŪS DARBAI LIETUVAI
2021-aisiais Lietuvai pagražinti draugija minėjo įkūrimo 100-metį. Lietuvoje paskelbti Lietuvai pagražinti draugijos metai paskatino prisiminti šios organizacijos kūrėjus, garbingą istoriją.
Sudaryta ir LR Vyriausybės patvirtinta programa apėmė plačiausius šalies kampelius. Prisiminti jos kūrėjai – kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, profesorius Povilas Matulionis. 1921 metų balandžio 27 d. Kaune įsteigta draugija, išrinkta Centro valdyba, kurioje buvo Stasys Šilingas, Povilas Matulionis, Liudas Vailionis, Eugenijus Kubilius, Tadas Ivanauskas ir kiti šviesuoliai.
Lietuvai pagražinti draugijai vadovavo Lietuvos patriotai, nusipelnę ir turintys autoritetą visuomenėje žmonės: Juozas Tumas-Vaižgantas, generolas Vladas Nagevičius, Krašto apsaugos ministerijos ypatingųjų reikalų karininkas plk. Vladas Braziulevičius (nuo 1939 m. Braziulis). Draugija nuo 1921 m. iki 1940 m. liepos 1 d. (iki Lietuvą okupavusi Rusija ją uždarė), atliko didžiulį darbą: visoje šalyje steigė skyrius ir telkė visuomenę, keldama Tautos dvasią, ugdydama pilietiškumą ir patriotizmą, įvairiais būdais gražino Lietuvą, atkurdama nuniokotus miškus, parkus, gyvenviečių skverus ir sodybas.
Draugijos iniciatyva, pasitinkant Karaliaus Vytauto 500 metų jubiliejų (1930 m.) – jau 1928 metais buvo sumanyta rinkti lėšas ir statyti paminklus Karaliui Vytautui visoje Lietuvoje. Buvo pastatyta 30 paminklų. Vytauto paveikslas, iškilmingoje eisenoje nešamas Juozo Tumo-Vaižganto, Stasio Šilingo, švietimo ministro Konstantino Šakenio ir kariuomenės atstovų, apkeliavo Lietuvos miestus ir miestelius.
1925 m. birželio 29 d. draugija pakvietė visą Lietuvą ant Veliuonos piliakalnių. Gedimino kalne buvo atidengtas paminklas LDK Gediminui, žuvusiam 1341 m. mūšyje su kryžiuočiais, o ant Ramybės piliakalnio išmūryti pamatai didžiajam paminklui Lietuvos Karaliui Gediminui. Į pamatus įbetonuota kapsulė su 37 organizacijų ir valstybės atstovų parašais ant pergamento su įsipareigojimais ir priesaku ateities kartoms – ant kokių vertybinių pamatų kursime Lietuvos ateitį. Sušauktas pirmasis Tautos suvažiavimas, kuriame dalyvavo virš 6500 Lietuvos piliečių. Ant piliakalnių plazdėjo visų tautų atstovų vėliavos. Tokie renginiai, vadovaujant LPD Centro valdybos pirmininkui generolui Vladui Nagevičiui, kartu su Šaulių sąjunga bei kitomis organizacijomis nuveikti darbai taip išugdė Tautos dvasią, kad jos nesugebėjo palaužti okupantai, nors jie degino archyvus ir klastojo Tautos istoriją.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1995 m. gegužės 5 d. Vilniaus Arkikatedros zakristijoje, pas monsinjorą Kazimierą Vasiliauską, muziejininkės Birutės Fedaravičienės ir Juozo Dingelio iniciatyva suburta iniciatyvinė grupė Lietuvai pagražinti draugijos atkūrimui. 1995 metų birželio 23 dieną, dabartinėje Prezidentūroje įvyko Lietuvai pagražinti draugijos atkuriamoji konferencija. Draugijos Centro valdybos pirmininku buvo išrinktas Vilniaus miškų urėdas Juozas Dingelis. Draugijos garbės pirmininkais išrinkti šviesios atminties monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas ir poetas Justinas Marcinkevičius.
Atkurtosios draugijos (toliau – LPD) veiklos tikslas ir uždaviniai nebuvo vien medžių sodinimas ar gamtos, istorinių vietovių ir piliakalnių tvarkymo darbai – rūpėjo kur kas svarbesni reikalai: tautos savimonės žadinimas, jaunimo patriotinis ugdymas, kraštotvarka, paveldosauga, aplinkos tvarkymas, sodybų ir gyvenviečių apžiūros-konkursai.
Lietuvai pagražinti draugija turi 64 skyrius, kurie aktyviai dirba ir tęsia pirmtakų pradėtą darbą. Draugijai nuo jos atkūrimo 25 metus vadovavęs Juozas Dingelis ir Valdybos nariai kartu su skyriais nuveikė išties daug – organizuota per 3000 renginių: aplinkos tvarkymo, medelių sodinimo, žemės ir paukščių dienų, istorinių datų minėjimo švenčių miestuose ir kaimuose, švietimo įstaigose bei kariuomenės ir visuomenės ryšių stiprinimo srityse.
Nepaprastai įspūdingas buvo pirmojo Tautos suvažiavimo Veliuonoje 80-mečio minėjimas-konferencija. 2005 m. liepos 2 d. ant piliakalnių, sukvietus LPD skyrių ir visų apskričių delegacijas su meno kolektyvais, įvyko Dainų šventė, davusi pradžią akcijai - Valstybės dieną, liepos 6-ąją, 21 val. rengti Tautos vienijimo sąšauką „Piliakalnių šviesa“. Vykdant Juozo Tumo-Vaižganto priesaką - kasmet susirinkti ant piliakalnių liepos pradžioje, pasisemti dvasios stiprybės ir toliau dirbti gražius darbus Lietuvai. Iš tikrųjų LPD džiaugiasi prigijusia tradicija – „Tautiška giesmė“ vienu metu giedama visoje Lietuvoje ir pasaulyje!
LPD išleido knygą-albumą „Tėvynės meilės ir grožio keliu“ ir knygą apie legendinę Birutę Verkelytę-Fedaravičienę „Su Lietuva širdy“.
Lietuvos atkūrimo 100-mečiui Panevėžio LPD skyriaus pirmininko Vidmanto Kartano iniciatyva organizuotas 22 dviratininkų „Žygis per žydinčią Lietuvą“. Per 4-erius metus apkeliauta visą Lietuvą, surengtos 44 valstybingumo ir pasididžiavimo Tėvyne įsimintinos šventės rajonų centruose, parkuose, ant svarbiausių piliakalnių. Prie šių renginių organizavimo prisidėjo rajonų savivaldybės ir LPD skyriai. Draugijos metraštininkas Steponas Kubeckas sukūrė 70 video filmų, kurie matomi YouTube.
2016 m. skvere prie Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčios – LPD ir Birštono savivaldybės iniciatyva pastatytas paminklas Juozui Tumui-Vaižgantui, o 2019 m. rugsėjo 20 d., Kauno miesto savivaldybės merui Visvaldui Matijošaičiui parėmus, Kaune iškilmingai atidengtas paminklas Juozui Tumui-Vaižgantui (paminklų autorius - skulptorius Gediminas Piekuras).
Nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. Draugijai vadovauja Alfas Pakėnas, Garbės pirmininku išrinktas ilgametis Draugijos vadovas Juozas Dingelis, pirmininko pavaduotoja – Dalia Poškienė.
Lietuvai pagražinti draugija, jos skyriai bendradarbiauja su valstybės institucijomis, bemdruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis. Puikus tokios bendrystės pavyzdys – XXVII knygos mėgėjų draugija, kurioje aktyviai darbuojasi Juozas Dingelis. LPD nariai prisideda prie knygos kultūros sklaidos, dalyvauja konferencijose, parodose.
LPD šimtmečio metų minėjimo konferencija surengta Šv. Jurgio bažnyčioje, atminimo medaliais pagerbti aktyvūs Draugijos nariai. Kartu su XXVII knygos mėgėjų draugija ir Pasaulio lietuvių centru parengta ir išleista knyga “Tautos kuriama Lietuva”. Tai dovana ne tik Draugijos nariams, bet ir visai skaitančiajai visuomenei.
Iki šiol LPD savo garbinga veikla telkia visuomenę, talkina Lietuvos gerovės ir grožio kuriamajame darbe.
Tegul 2021 m. liepos 6-ąją – Valstybės dieną – 21 val. mūsų širdys ir meilė Tėvynei išdidžiai suskamba Tautos vienijimo sąšaukoje „Piliakalnių šviesa“ kartu su viso pasaulio lietuviais giedant Lietuvos himną – Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“! VIENYBĖ TEŽYDI
Lietuvai pagražinti draugijos garbės pirmininkas Juozas Dingelis
Pirmininko pavaduotoja, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė
"Tautos kuriama Lietuva“. Knyga – albumas. Knygos redaktorius – Laimonas Inis, sudarytojai – Dalia Poškienė ir Juozas Dingelis. 2021-ieji Seimo nutarimu buvo paskelbti Lietuvai pagražinti draugijos (LPD) metais. Knygą, skirtą LPD 100-mečio metams, parengė ir išleido XXVII knygos mėgėjų draugija, Lietuvai pagražinti draugija, talkino Pasaulio lietuvių centras, spausdino spaustuvė „Morkūnas ir Ko“, leidybą rėmė Lietuvos kultūros ministerija. 34 straipsnių autoriai penkiose knygos dalyse pateikia išsamią medžiagą, bylojančią apie Lietuvai pagražinti draugijos ištakas bei dabartį. Knyga – aukštos poligrafinės kokybės, gausiai iliustruota 185 nuotraukomis. Apimtis - 262 p. Kaina - 20 Eur.
Profesorius, hab. teisės daktaras Alfonsas Vaišvila
„Nuvainikuokite didvyrius ir jūs demoralizuosite visą tautą" (P. J. Buchanan)
Dėl paminklų koncepcijos
2021-12-06
Paminklų statymo ir apsaugos koncepcijos prireikus. Susiduriant su paminklais, skirtais asmenims, kurie visuomenėje gali būti vertinami nevienareikšmiškai, iškyla poreikis susikurti tokių paminklų atžvilgiu vienodai galiojančią Paminklų statymo, apsaugos ar nukėlimo koncepciją – bendrąjį metodą, kuris padėtų skirtingų interesų žmonėms susikalbėti ne tik dėl esamų, bet ir dėl visų ateityje galimai būsimų paminklų. Iki šiol be tokios koncepcijos ir platesnės diskusijos Vilniuje buvo pakeistas Kazio Škirpos gatvės pavadinimas, nuimta Jono Noreikos atminimo lenta,.. Ir tai padaryta, remiantis vien tik atskirų savivaldybinio lygio pareigūnų sprendimais be aiškaus teisinio pagrindo ir be pastangų išvengti žmonių supriešinimo. Dabar taip pasielgti raginama ir Partizanų apygardos „Vytis“ vadui Juozui Krikštaponiui skirto paminklo Ukmergėje atžvilgiu.
Pagarba Ukmergės savivaldybei, jos merui, rajono visuomeninėms organizacijoms, kad jie panašioje situacijoje nepasuko šiuo demokratinei valstybei nepriimtinu keliu, nepasidavė neteisėtam atskirų Lietuvos ir užsienio politikų diktatui ir surengė 2021 12 02 diskusiją, kuri tapo pagrindu platesniu formatu iškelti tokios koncepcijos būtinybę, aptarti kai kuriuos jos principus ir taip palengvinti žmonėms susikalbėti konkrečiose situacijose.
Istorikai – ne teisėjai. Šios diskusijos objektas - dvilypis. Noras išsiaiškinti, ar karo metu Juozas Krikštaponis yra atlikęs jam priskiriamus nepriimtinus veiksmus ir kiek su tuo gali būti susijęs jam, kaip Laisvės gynėjui, skirto paminklo legitimumas. Kai dėl pirmojo klausimo, tai kai kas mano, jog istorikams įrodžius Juozui Krikštaponiui metamus kaltinimus, bus įrodytas ir jo paminklo nukėlimo pagrįstumas.
Žinoma, svarbu išsiaiškinti, kokie yra dokumentiniai šaltiniai šiam kaltinimui pagrįsti, kiek jie patikimi, o patys įrodymai pakankami. Abejonių, žinoma, gali kelti tas faktas, kad dauguma dokumentų, kuriais istorikas M. Pocius rėmė savo išvadas, yra KGB tardymo arba apklausų protokolai. Visi, kurie yra tyrinėję KGB archyvus, žino, kokie išradingi bylų falsifikavimo meistrai kartais buvo KGB tardytojai, vykdę nusikalstamus savo valdžios nurodymus. Užtenka prisiminti klasikinę įrodymų falsifikavimo akciją Katynės byloje, kai komunistinis režimas savo plataus masto nusikaltimą „rimtu veidu“ perrašė vokiečiams ir tam įrodyti „surado“ virš 100 „liudytoju ir ekspertų“, kurie kagebistams liudijo apie neva vokiečių įvykdytas žudynes Katynėje. Arba žiauriais kankinimais padarytus sunkius kūno sužalojimus Adolfui Ramanauskui-Vanagui kagėbistai irgi oficialiai įformino kaip jo „paties susižalojimą“.
Keistai gali atrodyti ir paties Istorijos instituto itin plačiai atliktas tyrimas vieno asmens galimai padaryto nusikaltimo atžvilgiu. Tokie tyrimai parastai atliekami pagal teisėsaugos arba aukščiausių valstybinės valdžios institucijų užsakymus. Šiuo atveju užsakovas nenurodomas. Tai gali kirstis ir su Asmens duomenų apsaugos įstatymu, kuris leidžia be asmens sutikimo naudotis jo duomenimis tik pagal teisėsaugos institucijų užsakymą arba moksliniais tikslais, siekiant nustatyti tam tikrą istorinę tendenciją, jos mastą, galimą dalyvių skaičių. Šiuo atveju tyrimas atliktas labai konkrečiu praktiniu tikslu – pateikti argumentų konkretaus asmens kaltei įrodyti ir nukelti jam skirtą paminklą.
Tačiau istorikai nėra nei prokurorai, nei teisėjai. Jų pateikti įrodymai, kokio patikimumo jie bebūtų, patys savaime nėra įpareigojantys. Jie gali būti svarbūs tik tiek, kiek teismas juos pripažins įrodymais pagal Lietuvos Baudžiamojo proceso kodeksą ir priims atitinkamą sprendimą. Todėl įrodinėti ar ginčytis dėl istorikų pateiktų šaltinių patikimumo ir įrodymų pakankamumo, nėra didesnės prasmė, nes šis klausimas yra grynai teisinis ir tik teismui teismingas. Tai, ką istorikai įrodys J. Krikštaponio veiklos ir jo paminklo atžvilgiu, bus tik privačios nuomonės, neturinčios oficialumo ir dėl to - neįpareigojančios. Teisingumo vykdymo požiūriu nėra įpareigojančios ir administracinių, nors ir oficialių valstybės institucijų, tarp jų ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų Centro (toliau – Centro) ar Istorijos instituto pažymos, nes teisingumas teisinėje valstybėje vykdomas ne pažymomis, o teismų sprendimais. Tai įsakmiai nurodo Konstitucija: „asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“ (31 str. 1 d.).
Tačiau yra manančių, kad šis Konstitucijos imperatyvas nėra jiems privalomas: jie sakosi patys ir be teismo jau yra išsprendę J. Krikštaponio bylą: viešai jį vadina „žudiku“, o jų neteisėtiems nurodymams nukelti Laisvės gynėjo J. Krištaponio paminklą nepaklūstančią Ukmergės savivaldybę žemina „valdžiukės“ pravarde. Šitaip jie viešai skelbiasi gyvenantys ne teisinėje, o autoritarinėje valstybėje, kur atskiri pareigūnai ar šiaip įtakingi asmenys gali pavaduoti teismus, savintis jų kompetenciją ir patys spręsti, kas yra kaltas, kam ir už ką galima ar negalima statyti paminklų. Tai buvo įprasta sovietmečiu. Demokratinėje valstybėje kiekvienas gali turėti savo nuomonę, taip pat ir apie J. Krikštaponio kaltę ar nekaltę, bet kartu tas kiekvienas privalo žinoti, jog jo nuomonė tėra privati, o privačiomis nuomonėmis teisinė valstybė nėra valdoma.
Išeitis iš šios padėties teisinėje valstybėje yra pakankamai aiški. Tie, kurie mano, kad J. Krikštaponis yra atlikęs jam inkriminuojamą veiką, kuri gali turėti reikšmės ir jo paminklo likimui, privalo kreiptis ne į Ukmergės savivaldybę, ne į jos merą, o į Lietuvos teismą, nes ginčai, kur viena šalis kaltina kitą nusikaltimu, teisinėje valstybėje sprendžiami išimtinai teismo. Tai, kad Generalinė prokuratūra 2015 m. atsisakė šioje byloje pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Centro prašymą, nesustabdo šio proceso. Generalinė prokuratūra tada atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dviejų priežasčių: 1) dėl įtariamojo žūties: tokiais atvejais ikiteismininis tyrimas pagal BPK nepradedamas arba pradėtas nutraukiamas ir 2) prokuratūrai pasirodė, jog pateikta medžiaga nėra pakankama baudžiamąjį persekiojimą pradėti. Tačiau niekas netrukdo Prokuratūros nutarimą apskųsti teismui. Be to, tokiais atvejais, kai kuri nors byla atrodo visuomenei itin reikšminga, ji gali būti tiriama ir mirusio asmens veikos neteisėtumo faktui nustatyti. Tam yra ne vienas teismų precedentas, kai baudžiamoji byla vedama įtariamajam nedalyvaujant. Todėl šiuo atveju suinteresuotoji pusė negali skųstis, kad jai yra užkirstas kelias pasinaudoti teismais ir teisėtai siekti teisingumo.
Tačiau problema gali būti išspręsta ir be teismo, nes paminklo likimui, matysime, neturi tiesioginės reikšmės tas faktas, ar Krikštaponis atliko jam inkriminuojamą neteisėtą veiklą, ar neatliko, nes paminklai statomi ne asmeniui kaip tokiam, o jo atliktai veiklai, reikšmingai Lietuvai.
Jei bus įrodyta nepriimtina J. Krikštaponio karo metu Baltarusijoje atlikta veika, tai bus oficialus pagrindas tą jo veiką vienodai smerkti tiek žydams, tiek ir lietuviams. Dviejų nuomonių tokiu atveju nebūtų. Nesutarimo, manau, neturėtų būti ir vertinant Krikštaponio laisvės kovą, Lietuvai svarbią. Sovietai, kaip žinia, Krikštaponio galimai neteisėtą veiklą Baltarusijoje kaip ir jo laisvės kovą, vienodai laikė nusikalstamomis. Nemanau, kad žydai šiuo vertinimu tapatintųsi su sovietais, nes kova dėl laisvės yra vienodai reikšminga kiekvienai laisvę mylinčiai ir dėl jos kovojančiai tautai. Kas gina savo laisvę, tas gina laisvę apskritai. Bet jeigu abi pusės vienodai neigiamai vertintų galimai nepriimtiną Krikštaponio veiklą Baltarusijoje, o vienodai pozityviai - jo kaip partizanų vado laisvės kovą, tai kyla klausimas, dėl ko nesusikalbama?
O nesusikalbama, manau, ir dėl to, kad oponentai ragina vertinti Krikštaponį apskritai, t. y. jo galimai atliktą neteisėtą veiklą laiko tarsi oficialiai įrodytu dalyku ir tuo pagrindu ją nepagrįstai išplečia visam Krikštaponio asmeniui, ignoruojant jo teisėtą laisvės kovą. Logikoje toks mąstymas vadinamas per plataus apibendrinimo klaida, kai dėl vienos nepriimtinos veiklos asmuo vaizduojamas kaip totaliai neigiamas ir kartu norima užginčyti kitų teisę pripažinti ir pozityvią tokio asmens veiklą.
Bet jei norime susikalbėti ir išeiti iš aklavietės, turime kalbėti apie asmenį ne apskritai, o konkrečiai, skiriant jo atliktas priimtinas veikas nuo nepriimtinų. Tada atsiranda pagrindas šiuo atveju kalbėti apie 3 Krikštaponius: 1) apie Krikštaponį apskirtai, kuris savyje gali apjungti priimtinas ir galimai nepriimtinas veikas, 2) apie Krikštaponį, kaip 2 kuopos vadą, galimai atlikusį karo metu neteisėtą veiką ir 3) apie Krikštaponį - laisvės gynėją. Dabar jau galime klausti, kuriam iš šių trijų Krikštaponių stovi paminklas Ukmergėje? Į tai vienareikšmiškai atsako užrašas ant paminklo: paminklas stovi ne Krikštaponiui apskritai, ne Krikštaponiui - 2 kuopos vadui, o Krikštaponiui – partizanų apygardos „Vytis“ vadui, paaukojusiam savo gyvybę už Lietuvos laisvę. Kitaip sakant, paminklas stovi ne tam Krikštaponiui, dėl kurio diskusija vyksta, o tam, dėl kurio diskusija nevyksta. Būtent Krikštaponiui, kaip laisvės gynėjui, Lietuva pastatė Ukmergėje paminklą, 1997 m. pripažino jam garbingą kario-savanorio vardą, 2002 m. Prezidentas V. Adamkus suteikė po mirties pulkininko laipsnį. Šios Krikštaponio veiklos niekas negali paneigti ar ją atšaukti, nes Tėvynės gynimas – bendražmogiška vertybė. Sakoma: „Tas nevertas laisvės, kas negina jos“. Bet nevertas laisvės ir tas, kuris nenusilenkia laisvės kovoje nenusilenkusiam.
Todėl tie, kurie mano, kad galimai neteisėta asmens veika panaikina ar atšaukia teisėtą, iškreipia istorinę tikrovę, negatyviai unifikuoja asmenybę, ją tapatina su kuria nors viena jų pasirinkta veikla, galinčia tą asmenybę kompromituoti. Būtent taip mąstė sovietai ir taip dabar mąsto Kremliaus ideologai, siekiantys pateisinti okupaciją ir morališkai suniekinti okupacijai besipriešinančius. Sovietai mūsų partizanų veikloje, kaip žinia, sąmoningai ignoravo pozityvą, todėl juos nevadino nei partizanais, nei laisvės gynėjus, o vienu apibendrinančiu moraliniu negatyvu: „banditais“ ir „nekaltų žmonių žudikais“. Kremliaus ideologai iki šiol tebeaiškina, kad Lietuvoje statomi paminklai neva ne laisvės gynėjams, o „nekaltų žmonių žudikams“. Pamanykite, koks kilnus susirūpinimas žmoniškumo likimu! Nesvarbu, kad tas pats žmoniškumo gelbėtojas buvo iki ausų įklimpęs į tokių pat nekaltų žmonių kraują ir ašaras.
Tai neturi stebinti, stebina tik tai, kad tokie pat mūsų laisvės kovotojus negatyviai absoliutinantys vertinimai šiandien ateina iš kitur, nors kiek kitu motyvu ir jau ne visų, o tik pasirinktinų partizanų atžvilgiu. Jie irgi mano, kad nėra jokio Krikštaponio-laisvės gynėjo, verto paminklo, o yra tik Krikštaponis apskritai arba Krikštaponis – 2 kuopos vadas, „žudikas“.
Kaip negatyvas naikina pozityvą. Šitoks istorinę tikrovę iškreipiantis, diktatu besiremiantis ir negatyvu naikinantis pozityvą mąstymas nėra Lietuvos nedraugų išradimas. Jis ateina iš Vakarų: iš Jungtinėse Amerikos valstijose, Anglijoje, Prancūzijoje ir kitur plintančio kultūrmarksistinio judėjimo, siekiančio sugriauti „buržuazinę visuomenę“ iš vidaus, naikinant patriotizmą, žmonių meilę savo kraštui, o istorijos pozityvą - jos negatyvu. Raginama istorinių asmenybių veikloje ieškoti šiuolaikinės moralės požiūriu nepriimtinų dalykų ir jų pagrindu vaizduoti tokias asmenybes absoliučiai amoraliomis, neigti jų istorijoje atliktus pozityvius darbus ir taip pašalinti jų vardus ir istorinius nuopelnus iš dabartinės kultūros ir viešo gyvenimo, nukultūrinti tautų istoriją. Štai pirmasis JAV prezidentas, laikytas nacionaliniu didvyriu Georgas Vašingtonas, pirmosios JAV konstitucijos rengėjas, iki šiol vadintas šios šalies vienu iš „tėvų“‘, kurio vardu pavadinta pati JAV sostinė, šiandien skelbiamas persona non grata, nes, girdi, jis - buvęs vergvaldys. Dėl tos pačios „nuodėmės“ į negerbtinų asmenų sąrašą įtraukiami ir penki pirmieji JAV prezidentai, išskyrus Adamsą, nes jie irgi - buvę vergvaldžiai, išnaudoję, žudę indėnus, juodaodžius. Kitas JAV prezidentas Tomas Džefersonas - JAV nepriklausomybės deklaracijos kūrėjas smerkiamas už tai, kad jo parengtoje Deklaracijoje pasisakyta prieš moterų ir juodaodžių teises ir pernelyg aukštintas Dievas.
Tuo pagrindu raginama griauti jų paminklus, pakeisti jų vardais vadintų vietovių ar įstaigų pavadinimus, nes jų paminklai esą kartu šlovina ir žmonių išnaudojimą, vergiją. Kristupo Kolumbo atvaizdas bei vardas 1992 m. irgi buvo pašalintas iš vėliavų ir minėjimų plakatų, nes jis esą Ameriką ne atradęs, o ją užkariavęs. Londone miesto meras ruošiasi griauti paminklus trims anglų karvedžiams, nes jų vardai esą asocijuojasi su imperija, kolonijų valdymu ir išnaudojimu. Visa tai JAV sociologas Patrikas Dž. Biukenenas (P. J. Buchanan) vadina „kariavimu prieš istoriją“. (Smert zapada, Verst. iš anglų klb., Act, Moskva, 2003, p, 223-224).
Jei sektume šia logika, tai ir Lietuvoje turėtume nugriauti Mindaugui, Vytautui Didžiajam skirtus paminklus, nes Mindaugas dėl valdžios nužudęs savo brolį, o Vytautas, ruošdamasis vienam žygiui prieš kryžiuočius, manoma, liepęs žirgų neturintiems vyrams parduoti savo žmonas ir vaikus, o už gautus pinigus nusipirkti žirgų. Tik pamanykite, kokiems nedorėliams stovi Lietuvoje paminklai! Dvarus irgi turėtume išbraukti iš mūsų kultūros istorijos, nes jie buvę žiauraus socialinio žmonių pavergimo, baudžiauninkų kankinimo, plakimo ir kartu lietuviškumo naikinimo (lenkinimo) centrai.
Istoriškai mąstyti nesugebančiam protui per sunku suvokti, kad vergija, kaip ir baudžiava, kiek jos buvo istoriškai būtinos, tiek jos buvo ir pažangūs reiškiniai, be vergijos nebūtų buvę antikinio pasaulio didybės, kuria iki šiol stebisi pasaulis. Istoriškai nemąstant, neįmanoma suprasti ne tik savęs, savo tautos istorijos, bet ir iš jos pasimokyti, istorija tada nustoja būti magister egregius. Bet toks mąstymas ir nėra skirtas istorijai (praeičiai) pažinti, jis skirtas istorijai griauti, dekonstruoti, patriotiškumui naikinti ir žmonėms supriešinti. Taip elgtis J. Krikštaponio ir kitų paminklų atžvilgiu ragina kai kurie politikai, manantys, kad galimai nepriimtina Krikštaponio veika atšaukia, panaikina jo pozityvią veiklą – Tėvynės gynimą.
Bet paminklą Ukmergėje jau statė konkrečiai mąstyti gebantys ir savo krašto šeimininkais besijaučiantys žmonės, todėl jie pastatė paminklą ne Krištaponiui apskritai, o visiškai konkrečiam Juozui Krikštaponiui – Lietuvos laisvės gynėjui. Tuo konkretumu jie apdraudė paminklą nuo visų galimų paminklo paskirties iškraipymų, ypač nuo bandymo matyti J. Krikštaponio paminkle ne tą J. Krikštaponį, kuriam paminklas pastatytas, o tam, kuriam paminklas nepastatytas.
Paminklai – Lietuvos okupacijai pagerbti. Bet Lietuvoje yra tokių paminklų, kurie Nepriklausomoje Lietuvoje kelia daugiau negu nusistebėjimą. Štai Rytų Lietuvoje stovi paminklai Lenkijos Armijai krajowai apskritai be jokio konkretinančio užrašo, tik su jos veikimo tose apylinkėse data. Ši armija Lietuvoje buvo okupacinė: ji kovojo ne tik su vokiečiais. Vedama imperinių tikslų, ji žudė ir vietinius civilius gyventojus - lietuvius, kad išvalyti teritoriją nuo lietuvių ir atplėštų Vilniaus kraštą nuo Lietuvos. Ir šią Lietuvos teritorijos okupavimo idėją simbolizuojantys paminklai stovi ne Lenkijoje, o Lietuvoje! Kai kuriuose Lietuvos miestų centruose (pavyzdžiui, Palangos) tebestovi sovietų statyti didingi antkapiniai paminklai sovietų kariams, vieną okupaciją Lietuvai pakeitusiems kita. Ar dėl jų teisėtumo ir nukėlimo kelia kas nors klausimą Nepriklausomoje Lietuvoje? Tai dar kitaip primena apie paminklų koncepcijos būtinybę, siekiant vykdyti paminklų atžvilgiu vieningą politiką.
Paminklų – simbolių problema. Su paminklų koncepcija glaustai siejasi ir paminklinių simbolių problema: kokiais simboliais norima išreikšti svarbiausias tautos vertybes, ypač kovas dėl laisvės. Kad tai iš tiesų problema, liudija ir 2017 m. organizuotas paminklo Vilniuje, Lukiškės aikštėje konkursas, kurį laimėjo projektas, pasiūlęs laisvės kovų simboliu bunkerio vaizdinį. Pasirinkimas grįstas ir šalutiniais „privalumais“, kaip sukursiantis ir „pramogų erdvę“, ir „vaikų žaidimų aikštelę“. Projekto kūrėjai užmiršo pridurti, jog bunkeris – tai slaptavietė. Išeitų, šiuo simboliu norėta pasakyti, kad Lietuvos partizanai ne kovojo, o tik slapstėsi, „sunkiai gyveno“, kad jie ne laisvės kovotojai, o tik slapukai. Slapukai, kaip žinia, nieko negali iškovoti, nes jų tikslas – ne aktyviai veikti, o slėptis, t. y. rūpintis tik savo asmeniniu saugumu. Taip pažeminti mūsų laisvės kovotojų nedrįso net sovietai. Bunkeris gali būti partizanų buities, bet ne kovos ir ne į ją kvietusios idėjos simbolis. Tai būtų siaurai buitinis, be apibendrinančios, niekur nekviečiančios ir niekam neuždegančios minties statinys, neturintis net simboliui būdingų požymių. Bedvasio paminklo kūrėjams, matyt, buvo per sunku suvokti ir išreikšti ano meto tūkstančių laisvės kovotojų dvasinį pasiryžimą žūti, bet nevergauti, kelti Tėvynės laisvę aukščiau savo asmeninės laimės. Šis paminklo projektas greičiau yra skirtas ne laisvės kovoms, o nūdienos žmogui, vengiančiam giliau mąstyti, viską vertinančiam per pramogų, asmeninės naudos pirmumo prizmę ir nesuprantančiai žiūrinčiam į kiekvieną, keliantį bendrąjį interesą aukščiau asmeninio. Jis liudija, kaip sunku peržengti bedugnę, skiriančią save aukojusius laisvės kovotojus nuo šiuolaikinio hedonistinio žmogaus vartotojo, ieškančio ir laisvės kovų pavaizdavime eilinės pramogos.
Vieną tokį beprasmį ir bedvasį meno „šedevrą“ - Vilniaus arką prie Žaliojo tilto jau turime. Bet jį galima pakęsti, nes jis nieko nesimbolizuoja, išskyrus patį autorių ir beskonybę. O čia turime reikalą su lietuvių tautai ypatingos svarbos idėja. Todėl kyla klausimas, ar ir jos atžvilgiu turime būti lygiai taip pat abejingi, kaip ir ano atžvilgiu? Tauta, kuri nestato paminklų, kurie skatintų ją mąstyti apie laisvės kovas, primintų esantiems ir ateinantiems apie tokių kovų svarbą ir kainą, galbūt demonstruoja užslėptą savo abuojų laisvei. Galbūt bunkerio vaizdiniu norėta ne tik nužeminti pokario kovojančią lietuvių tautą iki besislapstančios, bet ir ateityje ją kviesti ne gintis, bet slėptis, tik kitokio tipo bunkeriuose, taip pat ir emigracijos prasmę turinčiuose.
Laisvės kovų paminklai – ne savivaldybių kompetencija? Laisvės kovos – tai visai tautai, valstybei reikšmingos vertybės. Todėl teisė spręsti apie statymą paminklų ar kitų garbės ženklų valstybei reikšmingiems įvykiams ir asmenims, taip pat teisė nugriauti jau stovinčius paminklus ar kitus garbės ženklus priklauso ne savivaldybių, o išimtinai valstybės kompetencijai ir tik remiantis teismo sprendimu. Valstybės kompetencijai priklauso ir teisė rengti konkursus paminklų projektams parengti, nors jie ir būtų statomi konkrečių savivaldybių teritorijose. Savivaldybių kompetencijai gali priklausyti teisė spręsti tik apie vietinės reikšmės įvykiams ir asmenybėms statomus paminklai ar kitokius pagarbos ženklus. Jei dėl kurio jau stovinčio paminklo kyla visuomenėje skirtingos nuomonės, tai ginčas sprendžiamas išimtinai teismo, kurio sprendimas nekelia žmonių susipriešinimo, nes teisinėje valstybėje piliečiai per Konstituciją yra pasižadėję vienodai paklusi jiems priimtiniems ar nepriimtiniems teismo sprendimams.
Nesant šiuo klausimu įstatymo ar kitokio teisės akto, prasideda autoritariniams režimams būdinga pareigūnų savivalė, kai savivaldybinio lygio pareigūnai ar savivaldybių tarybos gali spręsti apie jų kompetencijai nepriklausančių valstybinės reikšmės paminklų likimą. Piliečiai teisinėje valstybėje labiau pasitiki teismais, negu pareigūnais, nes būtent teismams pavesta vykdyti teisingumą pagal Konstitucijos nustatytas visas teisėtumo procedūras. Todėl esant grėsmei be teismo sprendimo nugriauti J. Krišktaponio paminklą Ukmergėje ar nuimti atminimo lentas atskiriems partizanams buvusio KGB rūmų sienoje ir iki šiol delsiant Lukiškės aikštėje statyti laisves kovas simbolizuojantį paminklą, svarbu priimti Seimo įstatymą ar kitą teisės aktą dėl paminklų, kitų garbės ženklų statymo, apsaugos ar nukėlimo subjektų, tvarkos, teisės rengti paminklų projektų konkursus pavedant valstybės paskirtai komisijai, sudarytai iš meno ir visuomenės atstovų, su teise tos komisijos sprendimą skųsti teismui, nes paminklai yra ne tik meno kūriniai, bet ir visuomenėje pripažintų vertybių simboliai, tautą vertybiškai mobilizuojantys ir todėl nepriklauso išskirtinei menininkų kompetencijai.
Iš to, kas pasakyta, būtų galima daryti kelias apibendrinančias išvadas:
1. Kai dėl paminklo Ukmergėje, tai jį nukelti kol kas nėra teisinio pagrindo: nėra J. Krikštaponio atžvilgiu įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. O kol tokio nėra, nėra teisinėje valstybėje ir oficialaus minėto asmens kaltės pripažinimo. Todėl neteisėtas yra ir viešas jo vadinimas „žudiku“, kaip ir bandymas viešai kelti abejones dėl J. Krikštaponio apdovanojimo Lietuvos valstybės garbės ženklais ar nuimti buvusių KGB rūmų sienoje įmūrytas atskirų partizanų atminimo lentas. Visos LGGRTC ar Istorijos instituto parengtos pažymos, liudijančios priešingai, tėra medžiaga, juridiškai neįpareigojanti jokiam praktiniam veiksmui, nes teisingumas teisinėje valstybėje, kaip sakyta, vykdomas ne pažymomis, o teismų sprendimais.
2. Nesusikalbėjimas, manau, vyksta ir dėl to, kad oponentai mano, jog neteisėta veika neva gali paneigti ar atšaukti teisėtą ir kad dėl to Lietuva neturinti teisės J. Krikštaponio asmenyje tas veikas atskirti ir teisėtą pagerbti paminklu. Bet jei viena pusė mano, turinti teisę kalbėti su kita puse diktato kalba, ignoruoti kitos pusės teisėtą pasirinkimą, tai tokia kalba jau yra nesusikalbėjimo, priešpriešos ir aklavietės kalba. Juk istoriją studijuojame tik dėl to, kad, pažinę praeitį, mokėtume gyventi ir sugyventi ne praeityje, o ateityje.
3. Net jei ir tarsime, kad tokia nepriimtina J. Krikštaponio veikla karo metu bus konstatuota teismo sprendimu, tai neturės tiesioginės reikšmės paminklo likimui, nes paminklas, kaip minėta, pastatytas ne Krikštaponiui apskritai, ne Krikštaponiui – 2 kuopos vadui, galimai ar faktiškai atlikusiam nepriimtiną veiką, o J. Krikštaponiui - Lietuvos laisvės gynėjui, t. y. veikai, kuri yra visuotinai teisėta tiek moralės, tiek ir tarptautinės teisės požiūriu. Ginti Tėvynę visais laikais buvo ir bus ne tik teisėtas, bet ir moralus, garbingas dalykas. J. Krikštaponio laisvės kova - įvykęs istorinis faktas, kurio niekas negali atšaukti, kaip ir negali paneigti jo teisėtumo ir reikšmės Lietuvai. Paminklai kaip minėta, statomi ne asmeniui kaip tokiam, o jo veiklai; asmens atvaizdas tik nurodo tos veiklos subjektą. Todėl užrašas ant asmens paminklo visada yra svarbus jo atributas. Reikalingas tam tikras ugdymas, kad būtų mokomasi paminkluose matyti ne asmenį apskritai, o konkrečios veiklos, apie kurią skelbia užrašas, atlikėją.
4. Okupacijos dar nėra, o būsimieji kolaborantai jau treniruojasi. Jei Lietuva paklustų minėtam diktatui, tai ji prisipažintų, kad nėra suvereni ir lygiateisė valstybė, lengvai atsisakanti, svetimiesiems pareikalavus, nuo kai kurių savo itin svarbių vertybių, net ir išduodant savo žmones, paaukojusius savo gyvybę už jos Laisvę. Tuo Lietuva siųstų ir sau pačiai pavojingą žinią, demoralizuojančią savo jaunimą: ar verta aukoti gyvybę už Lietuvos laisvę, jei bus žinoma, kad ta Lietuva bet kada gali nuo tokio asmens nusigręžti, jei tik kas iš šalies to pareikalaus. Žvalgantis į šalis, Lukiškių aikštę, kaip centrinę ir politinę Lietuvos aikštę, iki šiol puošia ne Vytis ar kitas laisvės kovų simbolis, ne paminklas „Lietuvių tautai, sukūrusiai Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę“, o paplūdimio gultai, kopų smėlis, nes siūloma didžiuotis ne savo tautos kūryba, o į viską žiūrėti per malonumų visur ieškančio šiuolaikinio žmogaus vartotojo prizmę.
Toks elgesys gali būti pavojingesnis už pačią okupaciją, nes gali pakirsti pačias priešinimosi galimai okupacijai šaknis. Juk masinis pokario lietuvių pasipriešinimas sovietinei okupacijai kilo ir dėl to, kad ano meto Lietuva buvo išugdžiusį daugybę patriotinio jaunimo, tvirtai pasiryžusio gyvybės kaina ginti savo Tėvynę net ir tada, kai per.galės viltis jau buvo užgesusi. Iš šio giluminio ryžto kilo Sąjūdis ir atgimė Lietuva. Ar tokiam ryžtui ugdomas šiuolaikinis Lietuvos jaunimas, jei jam sakoma: žiūrėk: tie, kurie praeityje aukojo savo gyvybę už Tėvynės laisvę, gali būti paskelbti persona non grata, gali būti nelaikomas vertybe.
(Atmintina diena) ir Birželio 23 d. sukilimas, paskelbęs Lietuvos valstybės atkūrimą 1941 m. ir pareikalavęs per 2000 sukilėlių gyvybių. Mažinant Lietuvos istorijoje sektinų asmeninių pavyzdžių ar paminklo vertų žmonių skaičių, vargu ar reikia stebėtis, kad kasmet vis daugiau Lietuvos jaunimo vengia šaukimo į Lietuvos kariuomenę. 2016 m. tokių dar buvo 270, o štai 2017 m. jau - 5,5 tūkst., 2018 – 7,4 tūkst., 2019 m. – 6,8 tūkst. Ir tai viešai net skatinama: svetainė Delfi spausdina straipsnius, raginančius vengti tarnybos Lietuvos kariuomenėje ir bėgti nuo jos į užsienį (dizainerio Juozo Statkevičiaus straipsnis 2015 m.).
KVIETIMAS
Gegužės 3 d. 16 val. LR Seimo Lankytojų centre, Gedimino pr. 60, rengiamas knygos “Tautos kuriama Lietuva” pristatymas. Dalyvaus knygos leidėjai, straipsnių autoriai. Paminėsime Lietuvai pagražinti draugijos Garbės pirmininko, politinio kalinio ir tremtinio, pirmojo atkurtos Vilniaus arkikatedros bazilikos klebono, žinomo visuomenės veikėjo monsinjoro Kazimiero Vasiliausko 100-ąsias gimimo metines.
Renginį globoja LR Seimo narys prof. Valdas Rakutis.
Renginio organizatoriai:
 |
 |
 |
Kvietimas
Gerbiami Kupiškėnai
Maloniai kviečiame Jus 2022-05-06 d. 17.30 val. į Kupiškį,
kur Viešojoje bibliotekoje (Krantinės g. 24) įvyks knygos-albumo
„Tautos kuriama Lietuva“ sutiktuvės.
Knygą, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos šimtmečio metams, parengė ir išleido XXVII knygos mėgėjų draugija, Lietuvai pagražinti draugija ir Pasaulio lietuvių centras.
Renginyje dalyvaus knygos leidėjai, redaktorius, rašytojas Laimonas Inis, sudarytojai Dalia Poškienė, Juozas Dingelis, straipsnių autoriai, valstybės institucijų atstovai, LPD Kupiškio skyriaus ir kitų NVO nariai.
Naująją knygą galėsite įsigyti.
Pagarbiai
Sveiki sulaukę šv. Velykų!
Su Kristaus atgimimu teatgimsta teisingumas ir taika pasaulyje.
Tik pasaulio tautų vienybė, gali sustabdyti beprotišką karą Ukrainoje ir masines žmonių žudynes.
Meldžiame Visagalį Dievą, kad apšviestų Pasaulio šalių vadovų protus.
Pagarbiai
Juozas Dingelis
Lietuviški kiaušinių raštai...
Kvietimas
Gerbiami Ignaliniečiai
Maloniai kviečiame Jus 2022-04- 22 d. 15 val. į Ignalinos Krašto muziejų,
kur įvyks knygos-albumo „Tautos kuriama Lietuva“ sutiktuvės ir LPD Ignalinosskyriaus steigiamasis susirinkimas.
Knygą, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos šimtmečio metams, parengė ir išleido XXVII knygos mėgėjų draugija, Lietuvai pagražinti draugija ir Pasaulio lietuvių centras.
Renginyje dalyvaus knygos leidėjai, redaktorius,rašytodas Laimonas Inis, sudarytojai Dalia Poškienė, Juozas Dingelis, straipsnių autoriai, valstybės institucijų atstovai,
NVO ir LPD nariai.
Naująją knygą galėsite įsigyti.
Renginio metu pagerbsime Iūsų kraštietę, mokytoją, didelę Lietuvos patriotę,
Birutę Raginytę Žemaitienę
jos 90-mečio proga.
Sveiki Mielieji,
Kvietimas
KOVO 27 d.
Liekupio bendruomenėje įvyko susitikimas, susipažinimas su ukrainiečiais, laikinai apsistojusiais mūsų mieste.
Visus atvykusius pasveikino ir padėkojo Liekupio bendruomenės pirmininkas Vaclovas Laucius. Suteikus žodį pasisakė Savivaldybės Tarybos nariai – Rimantas Narkūnas ir Arūnas Balčiūnas. Kalbėjo ir dėkojo už pakvietimą ukrainiečių koordinacinės grupės vadovė Tatjana Patokova. Ukrainiečiai vaikai buvo pakviesti dalyvauti dailės užsiėmime bendruomenės namelyje. Piešimo pamoką pravedė Trečio amžiaus universiteto Tapybos fakulteto vadovė Vida Špakauskienė ir dvi pagalbininkės studentės Virginija Narkevičiene ir Irena Lukšienė..
Pasirodė magijos
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos gestų kalbos mokytojas bei Kurčiųjų kultūros centro vadovas Vilius Glušokas ir Panevėžio kurčiųjų kultūros centro atstovas bei vienas iš keturių pasaulyje geriausių ilizionistų Michailas Chovanskis
Svečius pavaišinome pirmininko išvirtais ukrainietiškais barščiais. Liekupiečiai už barščius atsidėkojo parama ukrainiečiams į aukų dėžutę. Šaunios šeimininkės - Aldona Marcinkevičienė, Diana Vaitiekūnienė ir Eglė Venckūnienė išvirė net 57 cepelinus.
Šiltai pabendravome, vyko užsiėmimai lauke, A.Balčiūnas visus mokė diskgolfa.
Taip, diskgolfas yra būtent toks žaidimas, kaip skamba ir jo pavadinimas. DISKAI + GOLFAS. Jeigu paprastame golfe naudojamos lazdos ir kamuoliukai, kuriuos reikia įmušti į duobutę, tai diskgolfe naudojame specialius skraidančius diskus, kuriuos reikia pataikyti į specialius taikinius (metalinius krepšius).
Vėliau netikėtai atvažiavęs su keturačiu liekupietis Saulius Skaburskis , pavėžino vaikus, buvo susidariusi pasivažinėti nemaža eilė vaikų ukrainiečių ir liekupiečių. Liekupiečiai pasakojo apie savo bendruomenę, kvietė atvykti į svečius Tarybos narys Rimantas Narkūnas pasiūlė suorganizuoti ateityje jaunimo sporto varžybas. Tam visi pritarė. Mažesni Vaikai taip pat noriai bendravo, prašė tėvelių išversti norimą pasakyti žodį naujam draugui iš Ukrainos. Mes padovanojome organizatorių - Liekupio bendruomenės, Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus ir Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus dovanėles vaikams.
Išsiskirdami nusifotografavome ir kelis sykius sušukome...
,,Slava herojam‘‘
Mielieji,
Minime vieną iškiliausių mūsų šalies istorinių datų.
Atkurta Lietuvos Nepriklausomybė įprasmina Laisvės, Tikėjimo, Vilties istorinį kelią.
Tikėkime, kad visų darna, stiprybė, apsaugos mūsų būtį gyventi saugioje šalyje, kad mūsų padangės netemdys juodi karo dūmai.
Būkite pasveikinti, būkite saugūs ir sveiki mūsų kuriamoje Tvarioje valstybėje!
Dalia Poškienė
Mielieji,
Sveiki sulaukę Šv. Kalėdų!
Pro memoria Laima Keraitienė
Lapkričio 26-ąją eidama 77–uosius metus mirė Laima Keraitienė – žinoma Lietuvos ir Rokiškio rajono politikė bei visuomenės veikėja, agronomė. 1963 m. baigė Antalieptės Žemės ūkio technikumą, 1970 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto sodininkystės - daržininkystės skyrių, agronomė.
Dirbo Rokiškio rajono savivaldybėje, įmonėse, įvariose atsakingose pareigose nuo žemės ūkio skyriaus vedėjos iki LR Seimo nario ir Rokiškio mero padėjėjos.
Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Atkūrus Lietuvai pagražinti draugijos Rokiškio skyrių, Laima Keraitienė buvo išrinkta skyriaus valdybos pirmininke ir jam vadovadama iki mirties, atliko didžiulį ir prasmingą krašto gražinimo darbą, telkiant visuomenę ir ugdant jaunosios kartos pilietiškumą ir patriotizmą.
Ji, kaip tikras Vaižgantiškasis deimantas tespindi akštybėse ir išlieka mūsų atmintyje.
Netikėta skaudi žinia: mirė Lietuvai pagražinti draugijos Rokiškio skyriaus pirmininkė Laima Keraitienė.
Vytautas Leščinskas
LIETUVAI PAGRAŽINTI DRAUGIJAI - ŠIMTAS METŲ
2021 m. rugsėjo 25 d. Panevėžio mieste įvyko Lietuvai pagražinti draugijos (LPD) įsteigmo 100-mečio minėjimo jubiliejinė šventė. Ją organizuojant, aišku, reikėjo LPD Panevėžio miesto skyriaus naujajai pirmininkei Violetai Grigienei gerų pagalbininkų. Ir jų netrūko. Ypač daug nuveikė pirmininkės pavaduotoja Bronė Slapšienė, kuri, beje, daugelį metų šiam skyriui ir vadovavo. Bronės bei aktyvo pastangomis šventės išvakarėse buvo išleista 2014-2020 metų skyriaus veiklai skirta knyga.
Šventė prasidėjo mišiomis Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje. Paskui dalyvių eisena, lydima pučiamųjų orkestro „Garsas“ , Panevėžio Karaliaus Mindaugo husarų bataliono karių, pajudėjo Laisvės aikštės link. Šventinis minėjimas vyko Panevėžio kolegijoje. Renginį vedė LPD Panevėžio skyriaus tarybos narė Danutė Kriščiūnienė bei aktorius, televizijos laidų ir renginių vedėjas Gintaras Mikalauskas.
Renginio dalyviai drauge su soliste Regina Juškiene, sugiedojo Lietuvos himną. Gintaras Mikalauskas perskaitė Prezidento sveikinimą, Danutė Kriščiūnienė - JE Panevėžio vyskupo emerito Jono Kaunecko sveikinimą. Šventės dalyvius taip pat pasve
ikino LR Seimo vicepirmininkas Jonas Jarutis ir Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. Kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio sveikinimą perskaitė Panevėžio krašto apsaugos rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Vidas Zabiela. Šventės dalyvius pasveikino ir Lietuvai pagražinti draugijos garbės pirmininkas Juozas Dingelis bei Kupiškio ir Rokiškio skyrių vadovai. Buvo perskaitytas taip pat Joniškio skyriaus sveikinimas.
Koncertavo Panevėžio bendruomenių rūmų mišrus choras ,,Čiūto“, vokalinis ansamblis ,,Smiltelė“ (abiejų vadovė Dalia Gaspariūnienė), vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansamblis ,,Grandinėlė“, senjorų liaudiškų šokių ansamblis ,,Linas“ (abiejų vadovė Zita Rimkuvienė). LPD Panevėžio miesto skyriaus narys Audrius Daukša padeklamavo Justino Marcinkevičius eilėraštį „Prisipažinimas“, o Liekupio bendruomenės moksleivė Simona Matuzevičiūtė - Bernardo Brazdžionio eilėraštį „Mano protėvių žemė“.
LPD atminimo medaliais apdovanoti veikliausi skyriaus aktyvistai: Violeta Grigienė, Virginijus Benašas, Loreta Breskienė, Rima Gudienė, Jonas Taučikas, Loreta Masiliūnienė, taip pat įvairius skyriaus renginius padėjęs suorganizuoti, beje, kilęs iš Panevėžio, aktorius Gintaras Mikalauskas. Tokių pat apdovanojimų nusipelnė ir JE vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Dalia Gaspariūnienė, Zita Rimkuvienė, Sigita Slapšienė, Danutė Marija Kažukauskienė, Vaclovas Laucius, Valė Bilienė, Rimas Baranauskas, Bronislovas Matelis, Rytis Mykolas Račkauskas, Genutė Radzevičienė, Gintautas Šimkus, Danutė Kriščiūnienė, Aurimas Petrauskas, Rimantas Narkūnas.
Padėkos raštai įteikti: Bronei Slapšienei (už pknygą „Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio miesto skyriaus 2014-2020 m. veiklos metraštis“ parengimą), LPD nariams, rėmėjams, meninės programos atlikėjams ir miesto kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų liaudiškos muzikos kapelai „Nevėžis“ (vadovai Danutė Čerkasovienė ir Vytautas Rutkauskas).
Buvo ir netikėtas renginio akcentas: J. Dingelis pakvietė Gintarą Mikalauską stoti į LPD ir dalyviams entuziastingai plojant, jam buvo prisegtas šios draugijos nario ženklelis.
Juozas Dingelis prisega Gintarui Mikalauskui LPD nario ženklelį.
Vytauto Leščinsko nuotrauka
2021 m. rugsėjo 25 d. įvyko Lietuvai pagražinti draugijos (LPD) įkūrimo 100-mečio minėjimo Jubiliejinė šventė Panevėžio mieste.
100-mečio minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje. Po Šv. Mišių šventės dalyvių eisena, lydima pučiamųjų orkestro „Garsas“ , Panevėžio Karaliaus Mindaugo husarų bataliono karių, saugos tarnybos ir "Tautos Skydo" pajudėjo link Laisvės aikštės. Šventinis minėjimas vyko Panevėžio kolegijoje (Klaipėdos g. 3, Panevėžys). Renginį pravedė Danutė Kriščiūnienė - Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė, Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus tarybos narė bei Gintaras Mikalauskas - aktorius, televizijos laidų ir renginių vedėjas.
. Renginio dalyviai, vedami solistės Reginos Juškienės, sugiedojo Lietuvos himną. Gintaras Mikalauskas perskaitė LR Prezidento sveikinimą, Danutė Kriščiūnienė perskaitė JE Panevėžio Vyskupo emerito Jono Kaunecko sveikinimą. Šventės dalyvius pasveikino LR Seimo vicepirmininkas Jonas Jarutis ir Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. LR Kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio sveikinimą paskaitė Panevėžio krašto apsaugos rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Vidas Zabiela. Šventės dalyvius pasveikino ir Lietuvai pagražinti draugijos garbės pirmininkas Juozas Dingelis bei Kupiškio ir Rokiškio skyrių vadovai. Buvo perskaitytas Joniškio skyriaus sveikinimas.
Po sveikinimo kalbų vyko koncertas. Koncertavo kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų mišrus choras ,,Čiūto“ (vadovė Dalia Gaspariūnienė), vokalinis ansamblis ,,Smiltelė“ (vadovė Dalia Gaspariūnienė), vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansamblis ,,Grandinėlė“ (vadovė Zita Rimkuvienė), senjorų liaudiškų šokių ansamblis ,,Linas“ (vadovė Zita Rimkuvienė). LPD Panevėžio miesto skyriaus narys Audrius Daukša padeklamavo J. Marcinkevičius eilėraštį „Prisipažinimas“, Liekupio bendruomenės moksleivė Simona Matuzevičiūtė padeklamavo eilėraštį „Mano protėvių žemė“ (Bernardas Brazdžionis).
Renginio metu LPD atminimo medaliais apdovanoti: Violeta Grigienė, Virginijus Benašas, Loreta Breskienė, Gintaras Mikalauskas, Rima Gudienė, Jonas Taučikas, Loreta Masiliūnienė, JE Vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Dalia Gaspariūnienė, Zita Rimkuvienė, Sigita Slapšienė, Danutė Marija Kažukauskienė, Vaclovas Laucius, Valė Bilienė, Rimas Baranauskas, Bronislovas Matelis, Rytis Mykolas Račkauskas, Genutė Radzevičienė, Gintautas Šimkus, Danutė Kriščiūnienė, Aurimas Petrauskas, Rimantas Narkūnas.
Padėkos įteiktos: Bronei Slapšienei (už knygą „Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio miesto skyriaus 2014-2020 m. veiklos metraštis“), LPD nariams, rėmėjams, meninės programos atlikėjams ir Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų liaudiškos muzikos kapelai „Nevėžis“ (vadovai Danutė Čerkasovienė ir Vytautas Rutkauskas).
Bronė Slapšienė
Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio miesto skyriaus pirmininkės pavaduotoja
Sveiki Mielieji,
Pagarbiai
LPD garbės pirmininkas
LPD Pakruojo skyriaus 25-mečio ir LPD 100-mečio minėjimas 21021-08-06
LPD valdybos vardu dėkoju LR Seimo nariui Liudui Jonaičiui, Pakruojo merui Sauliui Margiui už nuoširdų dėmesį LPD veiklai, paramą ir apdovanojimus.
Ypatingai dėkojame ilgametei Pakruojo LPD skyriaus pirmininkei Janinai Dirbanauskienei, dabar, po įvykusių valdybos rinkimų, išrinktai draugijos skyriaus Garbės pirmininke.
Už atliktą didelį, pasiaukojamą darbą Lietuvai, Janinai įteiktas LR Seimo vicepirmininko Jono Jaručio padėkos raštas ir LPD-100-mečio jubiliejaus medalis.
LR Seimo narys Liudas Jonaitis apdovanojo LR Seimo atminimo medaliu, o meras Saulius Margis įteikė Pakruojo rajono savivaldybės Padėkos žemklą.
LPD 100-mečio medaliais apdovanoti dar keturi draugijos nariai, Vaižganto deimančiukai:
LR seimo narys Liudas Jonaitis, meras Saulius Margis, Sigutėnų bendruomenės pirmininkė Pranė Kvedarienė ir naujai išrinkta Pakruojo LPD skyriaus pirmininkė, mokytoja Aida Čepulienė.
Nuoširdžiai sveikinu ir linkiu visiems, sveikatos bei kūrybinės energijos ir toliau dirbti prasmingus darbus, grąžinant Pakruojo kraštą ir visą Lietuvą.
Pagarbiai
LPD garbės pirmininkas Juozas dingelis
Ačiū visiems dalyviams ir LPD skyriaus nariams už puikų renginį...
Penktadienį rugpjūčio 6 dieną 12 val. išvykstame iš Vilniaus, Gerosios Vilties (Ispaniškai: Buenos Aires) gatvės Nr. 22A-11 išvykstame į LPD 100-mečio ir Pakruojo skyriaus 25-mečio minėjimo Šventę.
Pakruojis Laukia poeto Jono Šėlos, prof. Alfonso Vaišvilos ir Vytrauto Leščinsko...
Pagarbiai
Juozas Dingelis
Visiems didelis dėkui už Dalyvavimą LPD 100-mečio minėjime, o Vytautui Leščinskui už puikias nuotraukas.
Kviečiame dalyvauti Lietuvai pagražinti draugijos
100 - mečio ir Pakruojo skyriaus
25 - mečio minėjime.
Renginys vyks š. m. rugpjūčio 6 d. 15.00 val.
Janinos ir Vytauto Janeliūnų konferencijų salėje,
adresu Karčiamos g. 1, Pakruojo km., Pakruojo r. sav.
Registracija 14:30 – 15:00 val.
Organizatoriai
Maloniai kviečiame Jus
Į Lietuvai pagražinti draugijos
100 - mečio Jubiliejaus minėjimą
VILNIUJE
Renginio pradžia:
2021-08-04 d.(trečiadienį) 17 val.
Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje
(Pilies g. 40)
Lietuvai pagražinti draugijos valdyba
Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus
XXVII Knygos mėgėjų draugija
LPD 100-mečio Jubiliejaus minėjimo programa
17-00 Minėjimo dalyvių ir svečių registracija.
17-10 Meninis prologas, aktorius Perlis Vaisieta.
17-20 Įžanginis žodis, LPD Garbės pirmininkas Juozas Dingelis.
17.25 Svečių pasisakymai, sveikinimai.
LR Seimo, Vyriausybės nariai, NVO atstovai,
LR Seimo vicepirmininkas Jonas Jarutis
Seimo narys, LPD Garbės narys Antanas Vinkus,
LR Seimo narys Liudas Jonaitis
17- 40 Draugijos įkurimo 100-metis, jos atkūrimo 25-metis –
trumpa istorija ir veikla.
Juozas Dingelis. Veiks paroda,
bus rodomi video klipai.
18-00 LPD Garbės narys prof. Alfonsas Vaišvila.
Draugijos uždaviniai dabartyje.
18-10 LPD Garbės narė, Lietuvos moterų lygos pirmininkė
prof. Ona Voverienė
18-20 LPD Garbės narys, Akademikas Romualdas Grigas,
Rezoliucijos projektas - pasiūlymai LR Prezidentui,
Seimui, Vyriausybei.
18-35 Apdovanojimai.
18-55 Minėjimo pabaiga, Lieuvos himnas.
Pagarbiai,
Maloniai prašome dalyvauti visus bendraminčius ir bendražygius iš NOKT ir kitų NVO.
Pasidžiaugsime įspūdingą Lietuvai pagražinti draugijos istorija, atliktais darbais ir aptarsime draugijos uždavinius dabartyje.
TAUTOS VIENIJIMO SĄŠAUKA
„PILIAKALNIŲ ŠVIESA“
Lietuvai pagražinti draugijos atkūrimo 100-mečio garbei
Pasitinkant jubiliejų, uždekime ugnies žiburius Tautos didžiavyrių atminimui, kad jų šviesoje pasijustume vieningi beesą, stiprybę iš praeities besisemią, skaisčiu tikėjimu, galingu veikimu pasiryžę Tėvynę Lietuvą stiprinti, kad neišsivaikščiotume iš jos, o visi ir visada jon sugrįžtume – vieningi ir meilės vieni kitiems kupini. Nes Tėvynė – tai mes patys, mūsų vienybė. Tegul piliakalnių ugnys „atveria mūsų akis šviesop, širdis Dievop“. Tegul būna tie žiburiai mūsų vienijimosi Lietuvos vardan šaukinys, tegul jie kviečia Tautą, t.y. mus visus, Vydūniškais žodžiais – „auginti visa, kas gera, kas gražu, kas išmintinga ir tvirta“.
Valstybės dieną, 2021 m. liepos 6 d. 21 val., giedodami Lietuvos Himną, širdimi susijungsime su viso pasaulio lietuviais. Kiekvienas, kur bebūtume, uždekime aukurus ir fakelus ant Tautos dvasios kalnų, o visi kartu – vienybės žiburių grandinę nuo Birutės prie Baltijos jūros iki Aukštojo kalno prie Medininkų pilies.
Kviečiame visus dalyvauti!
Informacija: LPD tel. +370 685 27332
Daugiau sužinosite svetainėse: www.dlp.lt, www.tautininkai.lt, www.llks.lt , www.alkas.lt
Sveikiname su Liepos 6-ąja - Lietuvos Valstybės diena!
Su Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena.
Didinga ir garbinga mūsų Valstybės istorija, Jos vadovų siekiai kurti tvarią nepriklausomą valstybę mųsų dienose - įprasminti simboliais, meno kūriniais, įrašyti knygose.
Kiekvienas mūsų ir šiomis dienomis esame ta nedidelė dalelė, tačiau galinti savo darbais, savo esatim prisidėti prie Tėvynės pagražinimo, saugios ir tvarios bendruomenės kūrimo ir nepriklausomybės išsaugojimo.
Lietuviai, pasklidę po platųjį pasaulį, tai išreiškia dalyvaudami kasmet Tautos vienijimo sąšaukoje „Piliakalnių šviesa“ ir giedodami Lietuvos Himną - tautišką giesmę Liepos 6 d. 21val. Lietuvos laiku. 2021 metais sąšauka skiriama Lietuvai pagražinti draugijos, (kuri ir yra sąšaukos iniciatorė nuo 2005 metų) LPD įkurimo 100 - mečio garbei.
Širdimis susijunkime VISI SU VISAIS - SU LIETUVA!
Lietuvai pagražinti draugijos valdyba
Akad. Romualdas Grigas, draugijos garbės narys
Kelios pamatinės mintys, kuriomis noriu pasidalinti su Tautos vienijimo sąšaukos „Piliakalnių šviesa“ LPD 100 - mečio garbei dalyviais.
PIRMOJI. Saugokime lietuvių kalbą nuo jos nuvertinimo. Mes kaip tautinė bendruomenė išlikome ir išliksime tik dėka iš protėvių paveldėtos, natūralaus grožio, kalbos.
ANTROJI. Daugiau dėmesio skirkime kitam sakraliajam pradui – piliakalniams. Tiesiog nejauku, kad jų dauguma tūno užmiršti. Daug pastangų nereikia, kad jie pasipuoštų mažosios architektūros statiniais, istorinę atmintį ar kultūros įvykius žyminčiais ženklais.
TREČIOJI. Jei norime kad būtų stipri tauta ir valstybė, užsiimkime jaunosios kartos ugdymu. Dabar gi vietoj tautinio ir valstybinio patriotinio švietimo, sukama globalizacijos, Europos piliečio ugdymo kryptimi. Be savasties liksime pasauliui neįdomūs ir kaip tautinė bendruomenė, greičiau išnyksime iš pasaulio žemėlapio. Todėl draugija ir kitos NVO siūlykite LR seimui tobulinti švietimo įstatymą bei paregti etninės kultūros ir istorijos mokytojų ruošimo programą.
Su giliausia pagarba Tautos vienijimo sąšaukos dalyviams – Romualdas Grigas
2021.07.06.
IN memoriam
Vidmantas Kartanas (1947-2021)
Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga.
Brangiausi žmonės eina ir palieka, tačiau nuo jų nusidriekia šviesa ir atminty gyvi išlieka...
Su giliu liūdesiu atsisveikiname su nuostabiu žmogumi, visų gerbiamu ir mylimu VIDMANTU KARTANU. Vidmantas visą savo gyvenimą pašventė kitiems - miesto bendruomenei ir Tėvynei. Savo idėjomis ir darbais gražino ir garsino Panevėžio kraštą, miestui padovanojo skulptūrą ,,Gyvenimo žuvis‘‘, daug metų vadovavo Lietuvai Pagražinti Draugijos Panevėžio skyriui, organizavo dviratininkų žygius „Per žydinčią Lietuvą“ ir „Baltijos kelio“ sukakčiai paminėti, vadovavo įmonei „Jaukurai“ ir sveikatingumo centrui „Vidmavita“,stengėsi tęsti tradicijas, puoselėjo bendruomeniškumą ir skatino sveiką gyvensenos būdą. Liūdime ir reiškiame gilią užuojautą šeimai ir artimiesiems.
Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio miesto skyriaus nariai
Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečio jubiliejaus minėjimas Kaune
birželio 25 d. Kaune vyko Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečio jubiliejaus minėjimas. Minėjimas prasidėjo Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo kun., teol. lic. Gintaras Petronis kartu su Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonu kun. dr. Sauliumi Pauliumi Bytautu OFM.
Šventinį renginį vedė aktorius Petras Venslovas pristatydamas savo meninį prologą bei koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ muzikos ansamblio „Ainiai“, koncertą.
Minėjimo dalyvius sveikino LR Seimo narys, istorikas prof. Valdas Rakutis, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, LR Krašto apsaugos ministro patarėja Kamilė Šeraitė, buvęs parlamentaras Povilas Urbšys, Šveicarijos lietuvių bendruomenės
XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, Lietuvos universitetų moterų asociacijos prezidentė Dalia Poškienė sveikindama minėjimo dalyvius priminė, kad Vaižgantas buvo ne tik vienas iš XXVII knygos mėgėjų draugijos įkūrėjų, bet ir Lietuvai pagražinti draugijos steigėjas, o Lietuvai pagražinti draugijos nariai Perpetua Dumšienė ir Alfas Pakėnas yra Juozo Tumo-Vaižganto premijos laureatai.
Lietuvai pagražinti draugijos garbės pirmininkas Juozas Dingelis skaitė pranešimą apie organizacijos raidos ir veiklos pagrindinius bruožus 1921-2021metais.
Architektas-dailininkas, kultūros paveldo vertybių ekspertas Jonas Lukšė pristatė Kauno medžių, – gamtos paminklų piešinių parodą, skirtą paminėti Lietuvai pagražinti draugijos 100-metį.
Lietuvai pagražinti draugijos veikliausiems nariams ir rėmėjams buvo įteiktas atminimo medalis „LIETUVAI PAGRĄŽINTI DRAUGIJAI-100“.
Po to renginio dalyviai pagerbė Vytauto Didžiojo ir kun. Juozo Tumo-Vaižganto atminimą prie jų paminklų bei Kauno Ąžuolyne pasodino ąžuoliukus.
2021-ieji yra paskelbti Lietuvai pagražinti draugijos metais.
Lietuvai pagražinti draugija, 1921 m. įkurta prof. Povilo Matulionio, kun. Juozo Tumo-Vaižganto, prof. Tado Ivanausko, Stasio Šilingo, prof. Liudo Vailionio iniciatyva, veikė iki 1940-ųjų. Kasmet skelbė medelių sodinimo dienas. Vėliau rūpinosi paukščių globa, rengė inkilų kėlimo į medžius išvykas. 1925 m. buvo sudaryti gamtos ir paminklų apsaugos komitetai. Draugijos rūpesčiu ir iš surinktų aukų buvo sutvarkytas Gedimino kalnas Veliuonoje, Birutės kalnas Palangoje bei dr. J. Basanavičiaus parkas Kaune.
Draugijos veikla buvo atkurta 1995 m. Šiuo metu Lietuvoje veikia per 60 draugijos skyrių, vienijančių daugiau kaip 4 tūkst. narių.
Lietuvai pagražinti draugijos šių metų minėjimo plane – konferencijos, kultūriniai, edukaciniai ir pažintiniai renginiai, kurie vyks daugelyje Lietuvos regionų, taip pat ir draugijos steigėjų bei aktyvių bendradarbių gimtinėse ir kitose vietose. Visoje Lietuvoje numatytos miškų sodinimo ir aplinkos tvarkymo akcijos, talkos, ekskursijos, konkursai ir kiti renginiai, skirti geriau pažinti šalies kraštovaizdį, istorinius ir kultūros paminklus, atkreipti dėmesį į aplinkosaugos, krašto tvarkymo, ekologijos bei kitus krašto gerovei svarbius klausimus.
Šiemet Lietuvai pagražinti draugijos 100 metų jubiliejui paminėti bus skirta ir tautos vienijimo sąšauka „Piliakalnių šviesa“, kuri vyks Liepos 6-ąją, Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.
Informacijos šaltinis "Regionų naujienos"
Sveiki mielieji
Siunčiu Jums nuoširdžiausius linkėjimus ir padėką dalyvavusiems 2021-05-01 d. pirmajame LPD 100 - mečio metų programos renginyje - minėjime ir šimtmečio ažuolyno sodinime Kupiškyje, draugijos steigėjo, profesoriaus Povilo Matulionio tėviškėje. Renginys pavyko ir plačiai nuskambėjo žiniasklaidoje: LRTV, JOUTUBE, FB, laikraščiuose XXI amžius, Kupiškėnų mintys ir svetainėse www.dlp.lt ir kitur.
Dėkojame redakcijoms ir visiems prisidėjusiems patrneriams, bendražygiams.
Ačiū Kultūros ministerijai, puikiai koordinuojančiai LPD 100 - mečio metų programą. (žiur. www.dlp.lt naujenas).
Pagrindinis šimtmečio minėjimas įvyks 2101-06-25 d. Kaune Šv. Jurgio Konvento bažnyčioje. Šv. mišiomis 10 valandą. (Kvietimas ir programa derinama).
Prisegame raštą apie LPD istoriją ir veiklą su pakvietimu į jubiliejinius renginius, kurį maloniai prašome partnerių ir bendražygių platinti žiniasklaidoje, savivaldybių el. svetainėse, respublikiniuose ir rajonų laikraščiuose, LRTV, DELFI, FB, JOUTUBE ir kituose portaluose. Labai busime dėkingi jei padėsite stiprinti vienybę, bendrystę ir pakylėti mūsų garbingos Tautos dvasią.
Pagarbiai
LPD garbės pirmininkas Juozas Dingelis
Mobilus telefonas +370 685 27 332
2021-IEJI – LIETUVAI PAGRAŽINTI DRAUGIJOS METAI
(trumpa istorija ir veikla, pasitinkant 100-mečio jbiliejų)
1921 metų balandžio 27 dieną Kaune kunigo, garbės kanauninko Juozo Tumo - Vaižganto, proesoriaus Povilo Matulionio, valstybės reikalų viceministro (vadinamo miškų mokslo Tėvu) ir Valstyvįs Tarybos pirmininko Stasio Šilingo iniciatyva buvo įsteigta Lietuvai pagražinti draugija pagal Šveicarijai pagražinti draugijos veikiantį pavyzdį.
Į draugijos Centro valdybą tuomet buvo išrinkti žinomi valstybės politikos ir visuomenės veikėjai: Stasys Šilingas, Povilas Matulionis, Liudas Vailionis, Eugenijus Kubilius, Tadas Ivanauskas ir kiti šviesuoliai. Draugijos iniciatyvai į valstybės kūrimą įtraukti plačiąją visuomenę, pritarė ir tuometė Lietuvos Vyriausybė.
Lietuvai pagražinti draugijai vadovavo Lietuvos patriotai, nusipelnę ir turintys autoritetą visuomenėje žmonės: JuozasTumas - Vaižgantas, generolas Vladas Nagevičius, Krašto apsaugos ministerijos ypatingųjų reikalų karininkas plk. Vladas Braziulevičius (nuo 1939 m. Braziulis). Draugija nuo 1921 m. iki 1940 m. liepos 1 d. (iki Lietuvą okupavusi Rusija ją uždarė) atliko didžiulį darbą: visoje šalyje steigė skyrius ir telkė visuomenę, keldama Tautos dvasią, ugdydama pilietiškumą ir patriotizmą, įvairiais būdais gražino Lietuvą, atkurdama nuniokotus miškus, parkus, gyvenviečių skverus ir sodybas.
Draugijos iniciatyva – pasitinkant Karaliaus Vytauto 500 metų jubiliejų (1930 m.) – jau 1928 metais buvo sumanyta rinkti lėšas ir statyti paminklus Karaliui Vytautui visoje Lietuvoje. Iš viso buvo pastatyta 30 paminklų. Pažymėtina, kad Vytauto paveikslas, iškilmingoje eisenoje nešamas Juozo Tumo - Vaižganto,Stasio Šilingo, švietimo ministro Konstantino Šakenio ir kariuomenės atstovų, apkeliavo Lietuvos miestus ir miestelius.
1925 m. birželio 29 d. draugija pakvietė visą Lietuvą ant Veliuonos piliakalnių – čia, Gedimino kalne buvo atidengtas paminklas LDK Gediminui, žuvusiam 1341 m. mūšyje su kryžiuočiais, o ant Ramybės piliakalnio išmūryti pamatai didžiajam pamjnklui Lietuvos Karaliui Gediminui.Į pamatus įbetonuota kapsulė su 37 organizacijų ir valstybės atstovų parašais ant pergamento su įsipareigojimais ir priesaku ateities kartoms – ant kokių vetrybinių pamatų kursime Lietuvos ateitį. Ta proga įvyko 1 - asis Tautos suvažiavimas, kuriame dalyvavo virš 6000 Lietuvos piliečių, ant piliakalnių plazdėjo visų tautų atstovų vėliavos. Suprantama, tokie renginiai vadovaujant LPD Centro valdybos pirminikui generolui Vladui Nagevičiui ir kartu su Šaulių sąjunga bei kitomis organizacijomis nuveikti darbai taip išugdė Tautos dvasią, kad jos nesugebėjo palaužti okupantai, nors jie degino archyvus ir klastojo Tautos istoriją.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1995-05-05 Vilniaus Arkikatedros zokristijoje, pas monsinjorą Kazimierą Vasiliauską – muziejininkės Birutės Fedaravičienės ir Juozo Dingelio iniciatyva – susirinko grupė šviesuolių tartis, kad būtų atgaivinta Lietuvai pagražinti draugija. Neilgai trukus, 1995 metų birželio 23 dieną, dabartinėje Prezidentūroje įvyko Lietuvai pagražinti draugijos atkuriamoji konferencija. Draugijos Centro valdybos pirmininku buvo išrinktas Vilniaus miškų urėdas Juozas Dingelis. Draugijos garbės pirmininkais buvo renkami šviesios atminties monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas ir poetas Justinas Marcinkevičius.
Atkurtos draugijos (toliau – LPD) veiklos tikslas ir uždaviniai nebuvo vien medžių sodinimas ar gamtos, istorinių vietovių ir piliakalnių tvarkymo darbai – rūpėjo kur kas svarbesni reikalai: tautos savimonės žadinimas, jaunimo patriotinis ugdymas, kraštotvarka, paveldosauga, aplinkos tvarkymas, sodybų ir gyvenviečių apžiūros-konkursai. Konkursų laureatai buvo apdovanoti atminimo lentomis, taip pat buvo išdalyta daugiau kaip tūkstantis padėkų su garbės pirmininkų Kazimiero Vasiliausko ir Justino Marcinkevičiaus parašais.
Ligi šiolei LPD savo garbinga veikla telkia visuomenę, talkina Lietuvos gerovės ir grožio kuriamajame darbe.
LPD, išaugusi į vieną didžiausių visuomeninių organizacijų, visoje Lietuvoje turi 64 savo skyrius, kurie aktyviai dirba ir tęsia pirmtakų pradėtą darbą.Draugijai, nuo jos atkūrimo, 25 metus vadovavęs Juozas Dingelis ir Valdybos nariai kartu su skyriais nuveikė išties daug – organizuota per 3000 renginių: aplinkos tvarkymo, medelių sodinimo, žemės ir paukščių dienų, istorinių datų minėjimo švenčių miestuose ir kaimuose, švietimo įstaigose bei kariuomenės ir visuomenės ryšių stiprinimo renginių.
Nepaprastai įspūdingas buvo pirmojo Tautos suvažiavimo Veliuonoje 80-mečio minėjimas-konferencija – 2005-07-02 ant piliakalnių, sukvietus LPD skyrių ir visų apskričių delegacijas su meno kolektyvais, įvyko kaip Dainų šventė, davusi pradžią akcijai pradedant 2005 metais, Valstybės dieną, liepos 6-ąją, 21 val. rengti Tautos vienijimo sąšauką „Piliakalnių šviesa“, vykdant J.T.Vaižganto priesaką ant piliakalnių susirinkti kasmet liepos pradžioje, pasisemti dvasios stiprybės ir taliau dirbti gražius darbus Lietuvai. Iš tikrųjų LPD džiaugiasi prigijusia tradicija – „Tautiška giesmė“ vienu metu giedama visoje Lietuvoje ir pasaulyje!
Svarbu paminėti, kad LPD išleido knygą-albumą „Tėvynės meilės ir grožio keliu“ ir knygą „Su Lietuva širdy“ apie legendinę Birutę Verkelytę - Fedaravičienę.
Pasitikdami Lietuvos atkūrimo 100 - metį – Panevėžio LPD skyriaus pirmininko Vidmanto Kartano siūlymu – organizavome 22 dviratininkų „Žygį per žydinčią Lietuvą“. Rajonų savivaldybėms ir LPD skyriams su entuziazmu įsitraukus, per 4 - erius metus apkeliavome visą Lietuvą, surengėme 44 valstybingumo ir pasididžiavimo Tėvyne įsimintinas šventes rajonų centruose, parkuose, ant svarbiausių piliakalnių. Draugijos vaizdo metraštininkas Steponas Kubeckas sukūrė 70 vaizdo filmų ir įdėjo į jutubą (Yootube) – parodė pasauliui, kokia graži žydinti Lietuva, šventiškai pasitinkanti 100-mečio jubiliejų. Visa tai atlikta be jokio atlygio – savo lėšomis.
2016 m. skvere prie Birštono bažnyčios – LPD ir Birštono savivaldybės iniciatyva – pastatytas didingas paminklas Juozui Tumui - Vaižgantui, o 2019-09-20 – Kauno miesto savivaldybės merui Visvaldui Matijošaičiui parėmus – Kaune iškilmingai buvo atidengtas paminklas Juozui Tumui-Vaižgantui (skulptorius Gediminas Piekuras).
Ta proga Šv. Jurgio bažnyčioje įvykusiame LPD suvažiavime buvo išrinkta LPD valdyba ir naujas pirmininkas (ilgamečiam pirmininkui pasiprašius į užtarnautą poilsį). Kauno LPD skyriaus pirmininku tapo poetas Alfas Pakėnas, o Juozas Dingelis buvo išrinktas LPD garbės pirmininku.
2021 metais visoje Lietuvoje plačiai bus minimas Lietuvai pagražinti draugijos 100 - mečio jubiliejus.
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į istorinius nuopelnus ir konkrečius darbus Lietuvai, 2021-uosius paskelbė Lietuvai pagražinti draugijos metais, o Vyriausybė kartu su savivaldybėmis patvirtino renginių programą.
Maloniai prašytume LPD skyrius, savivaldybes, seniūnijas, bendruomenes, švietimo įstaigas, nevalstybines ir jaunimo organizacijas bei visus „Vaižganto deimančiukus“ sudaryti organizacines grupes vietose jubiliejinei programai parengti ir aktyviai dalyvauti renginiuose.
Tegul 2021 m. liepos 6 - ąją – Valstybės dieną – 21 val. mūsų širdys ir meilė Tėvynei išdidžiai suskamba Tautos vienijimo sąšaukoje „Piliakalnių šviesa“ – kartu su viso pasaulio lietuviais giedant Lietuvos himną – Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“!
VIENYBĖ TEŽYDI
Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Alfas Pakėnas
Lietuvai pagražinti draugijos garbės pirmininkas Juozas Dingelis
LIETUVAI PAGRAŽINTI DRAUGIJOS METŲ MINĖJIMO 2021 METAIS PLANAS
|
I SKYRIUS LEIDYBOS IR VIEŠINIMO DARBAI |
|||
|
1. |
Skleisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) naujienų programose, portale LRT.lt informaciją apie Lietuvai pagražinti draugijos metų minėjimui skirtus renginius |
Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ |
2021 m. II–IV ketvirčiai |
|
2. |
Portale LRT.lt sukurti specialias žymas, kurios nukreips į visas su Lietuvai pagražinti draugija susijusias publikacijas, televizijos ir radijo programas |
Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ |
2021 m. II–IV ketvirčiai |
|
3. |
Parengti ir išleisti istorinę knygą – albumą „Tautos kuriama Lietuva“, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos įkūrimo 100-mečiui ir atkūrimo 25-mečiui paminėti |
Lietuvai pagražinti draugija |
2021 m. II ketvirtis |
|
4. |
Transliuoti Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečio jubiliejaus minėjimui skirtą Respublikinį renginį per „LRT PLIUS“ televizijos kanalą laidoje „Septynios Kauno dienos“ |
Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ |
2021 m. II ketvirtis |
|
5. |
Organizuoti vaizdo užsklandos, skirtos Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti, sukūrimą |
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija |
2021 m. II ketvirtis |
|
6. |
Transliuoti LRT televizijos programose, interneto svetainėje www.lrt.lt Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti skirtą vaizdo užsklandą |
Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ |
2021 m. II–IV ketvirčiai |
|
7. |
Parengti informacinius stendus svarbiose geologinių reiškinių / radinių vietose, skirtus Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti |
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos |
2021 m. II–IV ketvirčiai |
|
8. |
Transliuoti per LRT televizijos kanalus dokumentinį filmą apie draugijos įkūrėją Juozą Tumą‑Vaižgantą – „Tumo kodeksas“ |
Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ |
2021 m. III ketvirtis |
|
II SKYRIUS KONFERENCIJOS, MINĖJIMAI, KULTŪRINIAI, EDUKACINIAI IR PAŽINTINIAI RENGINIAI |
|||
|
9. |
Organizuoti renginius: Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečio parko sodinimą, parko stendo-stogastulpio atidengimą, jubiliejaus minėjimą Kupiškyje, draugijos kūrėjo prof. Povilo Matulionio tėviškėje |
Lietuvai pagražinti draugija, Kupiškio rajono savivaldybė |
2021 m. II ketvirtis |
|
10. |
Organizuoti minėjimą Šlapelių namuose-muziejuje Vilniuje, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti |
Lietuvai pagražinti draugija, Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus |
2021 m. II ketvirtis |
|
11. |
Organizuoti pirmąjį ekologinį kultūros miško festivalį Kazlų Rūdos miesto parke, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti |
Kazlų Rūdos savivaldybė |
2021 m. II ketvirtis |
|
12. |
Organizuoti piliakalnių ir piliaviečių fotografijų parodą, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti |
Kauno rajono savivaldybė, Kauno rajono Ramučių kultūros centras |
2021 m. II ketvirtis |
|
13. |
Organizuoti pilietinę pažintinę išvyką jaunimui ir suaugusiesiems po Suvalkijos (Sūduvos) piliakalnius, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti |
Marijampolės savivaldybė, Marijampolės kultūros centras |
2021 m. II ketvirtis |
|
14. |
Surengti Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kauno Šv. Jurgio konvente respublikinį renginį-konferenciją, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečiui paminėti |
Kauno miesto savivaldybė, Lietuvai pagražinti draugija, XXVII knygos mėgėjų draugija |
2021 m. II–III ketvirčiai |
|
15. |
Organizuoti Kauno miesto Kalniečių parke koncertą, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečiui paminėti |
Kauno miesto savivaldybė, Koncertinė įstaiga „Kauno santaka“ |
2021 m. II–III ketvirčiai |
|
16. |
Organizuoti renginius: aplinkos tvarkymo akciją ir parodą „Antrinių žaliavų prikėlimas antram gyvenimui“, skirtus Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti |
Trakų rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka |
2021 m. II–III ketvirčiai |
|
17. |
Organizuoti miškų sodinimo visoje Lietuvoje ir aplinkos tvarkymo miškuose akcijas, skirtas Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti |
Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija |
2021 m. II-IV ketvirčiai |
|
18. |
Organizuoti edukaciją-paskaitą apie Tadą Ivanauską, vieną iš Lietuvai pagražinti draugijos įkūrėjų |
Lietuvos zoologijos sodas |
2021 m. II-IV ketvirčiai |
|
19. |
Pasodinti sakurų alėją Pajūrio miestelio rekreacinėje teritorijoje, organizuoti edukacinį užsiėmimą-paskaitą „Apželdinimo menas“ ir įrengti Žadeikių seniūnijoje prie Žadeikių tvenkinio poilsio aikštelę, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti |
Šilalės rajono savivaldybė |
2021 m. II-IV ketvirčiai |
|
20. |
Organizuoti Šukonių piliakalnio sutvarkymą, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti |
Kėdainių rajono savivaldybė, Truskavos kultūros centras |
2021 m. II–IV ketvirčiai |
|
21. |
Organizuoti renginius: medžių sodinimo ir aplinkos tvarkymo akcijas, edukacinę ekskursiją, prisiminimų vakarą, spaudinių parodą „Graži Lietuva – tai gražus žmogus“, skirtus Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti |
Akmenės rajono savivaldybė, Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka |
2021 m. II–IV ketvirčiai |
|
22. |
Surengti fotonuotraukų parodą „Grąžiname Lietuvą ir Birštoną bei jos pristatymą“, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti |
Birštono savivaldybė, Birštono muziejus |
2021 m. II–IV ketvirčiai |
|
23. |
Organizuoti – Elektrėnų marių pakrančių teritorijos sutvarkymo, Mijaugonių piliakalnio sutvarkymo ir medžių sodinimo akcijas, skirtas Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti |
Elektrėnų savivaldybė, Elektrėnų kultūros centras |
2021 m. II–IV ketvirčiai |
|
24. |
Surengti jubiliejinį koncertą „Dedikacija Lietuvai“ ir sukurti vaizdo pristatymą, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos Veliuonos skyriaus veiklai paminėti |
Jurbarko rajono savivaldybė |
2021 m. II–IV ketvirčiai |
|
25. |
Organizuoti renginių ciklą ir medžių sodinimo akciją „Žydinti kultūra“, skirtus Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti |
Lazdijų rajono savivaldybė, Viešoji įstaiga Lazdijų kultūros centras |
2021 m. II–IV ketvirčiai |
|
26. |
Sukurti gėlyną Liongino Šepkos parke, Rokiškyje ir eko-meno instaliacijas Salų dvaro parke, Rokiškio rajone, skirtas Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti |
Rokiškio rajono savivaldybė, Lietuvai pagražinti draugija, Rokiškio turizmo ir amatų informacijos centras |
2021 m. II–IV ketvirčiai |
|
27. |
Pasodinti Japoniškų vyšnių sodą ir pušyną Rėkyvoje, skirtus Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti |
Šiaulių miesto savivaldybė |
2021 m. II–IV ketvirčiai |
|
28. |
Organizuoti visuomenei renginių ciklą: susitikimą su kryždirbiu, fotografu Eglūnu Židoniu, inkilų gamybos dirbtuves, įrengti edukacinį Vaistinių augalų sodą, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti |
Utenos rajono savivaldybė, Utenos kraštotyros muziejus |
2021 m. II–IV ketvirčiai |
|
29. |
Organizuoti jubiliejinę tautos vienijimo sąšauką „Piliakalnių šviesa“, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos 100 metų jubiliejaus paminėjimui |
Lietuvai pagražinti draugija |
2021 m. III ketvirtis |
|
30. |
Organizuoti Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečio šventę Žalgirio pergalės parke Kauno rajone |
Lietuvai pagražinti draugija, Kauno rajono savivaldybė |
2021 m. III ketvirtis |
|
31. |
Organizuoti Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečio ir Lietuvai pagražinti draugijos Pakruojo skyriaus 25‑mečio minėjimą Pakruojo kultūros namuose |
Lietuvai pagražinti draugija, Pakruojo rajono savivaldybė |
2021 m. III ketvirtis |
|
32. |
Organizuoti minėjimus Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečio dienai Šilalės rajone, Tūbinių kaime, Akmenės kultūros namuose ir Varėnos rajono Perlojos kultūros namuose |
Lietuvai pagražinti draugija, Šilalės rajono savivaldybė, Akmenės rajono savivaldybė, Varėnos rajono savivaldybė |
2021 m. III ketvirtis |
|
33. |
Organizuoti minėjimus Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečio dienai Joniškio kultūros namuose, Šiaulių kultūros namuose ir Panevėžyje, J. Balčikonių gimnazijoje |
Lietuvai pagražinti draugija, Joniškio rajono savivaldybė, Šiaulių rajono savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybė |
2021 m. III ketvirtis |
|
34. |
Organizuoti visuomenei renginį „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“ prie Daujėnų šventoriaus liepos, Daujėnų miestelyje, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos |
2021 m. III ketvirtis |
|
35. |
Organizuoti liepaičių sodinimo akciją vaikų rašytojo, vertėjo Albino Andrulionio tėviškėje, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti |
Lazdijų rajono savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybės viešoji biblioteka |
2021 m. III ketvirtis |
|
36. |
Organizuoti Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti skirtus renginius: Joniškio garbės piliečio Vaclovo Daunoro atminimo įamžinimui skirto ąžuolyno sodinimą, rašytojo Mariaus Katiliškio sodybos sutvarkymą |
Joniškio rajono savivaldybė |
2021 m. III–IV ketvirčiai |
|
37. |
Suformuoti Garbės piliečių alėją Šilutėje, įprasminant Šilutės 510 m. sukaktį ir Lietuvai pagražinti draugijos metų minėjimą |
Šilutės rajono savivaldybė |
2021 m. III–IV ketvirtis |
|
38. |
Organizuoti konkursą apie šalies kraštovaizdį, aplinkosaugą, krašto tvarkymą, visuomenės mokymus, ekologiją šalies regionuose, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti |
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija |
2021 m. III–IV ketvirtis |
|
39. |
Organizuoti konferenciją ekologine tema ir ekskursijų dviračiais ciklą kultūrai ir paveldui pažinti, skirtus Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti |
Panevėžio miesto savivaldybė |
2021 m. III–IV ketvirtis |
|
40. |
Organizuoti etninės kultūros konferenciją-forumą, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos 100 metų jubiliejaus paminėjimui |
Alytaus miesto savivaldybė, Viešoji įstaiga Alytaus kultūros centras |
2021 m. IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVAI PAGRAŽINTI DRAUGIJOS METŲ MINĖJIMO 2021 METAIS PLANO PATVIRTINIMO
2021 m. gegužės 5 d. Nr. 312
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. XIII‑3443 „Dėl 2021 metų paskelbimo Lietuvai pagražinti draugijos metais“ 2 straipsnio 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamą Lietuvai pagražinti draugijos metų minėjimo 2021 metais planą (toliau – Planas).
2. Nustatyti, kad Planas įgyvendinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir atitinkamoms institucijoms, įstaigoms patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų.
3. Pasiūlyti:
3.1. Akmenės rajono savivaldybės viešajai bibliotekai, viešajai įstaigai Alytaus kultūros centrui, Birštono muziejui, Elektrėnų kultūros centrui, Marijos ir Jurgio Šlapelių namui-muziejui, Lietuvai pagražinti draugijai, viešajai įstaigai Lazdijų kultūros centrui, Lazdijų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai, koncertinei įstaigai „Kauno santaka“, Kauno rajono Ramučių kultūros centrui, Marijampolės kultūros centrui, Rokiškio turizmo ir amatų informacijos centrui, Trakų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai, Truskavos kultūros centrui, Utenos kraštotyros muziejui, viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, XXVII knygos mėgėjų draugijai – dalyvauti įgyvendinant Planą;
3.2. Akmenės rajono savivaldybei, Alytaus miesto savivaldybei, Birštono savivaldybei, Elektrėnų savivaldybei, Joniškio rajono savivaldybei, Jurbarko rajono savivaldybei, Kauno miesto savivaldybei, Kauno rajono savivaldybei, Kazlų Rūdos savivaldybei, Kėdainių rajono savivaldybei, Kupiškio rajono savivaldybei, Lazdijų rajono savivaldybei, Marijampolės savivaldybei, Pakruojo rajono savivaldybei, Panevėžio miesto savivaldybei, Panevėžio rajono savivaldybei, Rokiškio rajono savivaldybei, Šiaulių miesto savivaldybei, Šiaulių rajono savivaldybei, Šilalės rajono savivaldybei, Šilutės rajono savivaldybei, Trakų rajono savivaldybei, Utenos rajono savivaldybei, Varėnos rajono savivaldybei – dalyvauti įgyvendinant Planą ir skirti savivaldybių biudžetų lėšų Planui įgyvendinti.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė
Kultūros ministras Simonas Kairys
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2021 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 312
Mielieji Lietuvai pagražinti draugijos nariai ir rėmėjai,
LPD valdyba ir LPD Kupiškio skyrius maloniai kviečiame į pirmąjį LPD 100-mečio minėjimo ir 100-mečio parko sodinimo renginį Kupiškyje 2021-05-01 dieną.
Iki šiol dėl COVID 19 pandemijos karantino LR Vyriausybė renginių organizuoti nerekomendavo, bet dabar, atlaisvinus susisiekimą tarp savivaldybių, jau galima organizuoti renginius viešose erdvėse iki 150 žmonių, dėvint kaukes ir laikantis saugumo rekomendacijų. Todėl mūsų pirmas LPD 100-mečio metų plačios programos renginys vyks kaip ir buvo numatyta, nes ąžuoliukus sodinti pats laikas.
Labai jau pasiilgome betarpiško bendravimo, išgyvenome daug įvairių iššūkių, netekčių, todėl dabar labai reikia visų Vaižganto deimančiukų vienybės ir susitelkimo.
Pagarbiai
LPD garbės pirmininkas Juozas Dingelis
Gerbiamieji LPD skyrių vadovai,
Iki LPD 100-mečio jubiliejaus iškilmingo minėjimo Kaune, Švento Jurgio konvento bažnyčiojje, kuris įvyks 2021-06-26 d., bus pagamintas draugijos šimtmečio Garbingas atminimo medalis. Jų bus 100 vienetų, sunumeruotų ir kurie bus įteikti draugijos šventėje geriausiems Vaižganto deimančiukams ir draugijos veiklos rėmėjams.
Maloniai prašom, skyrių valdyboms aptarus, el. paštu iki gegužės mėn. 7 d. pasiųlyti po 2-3 nominantus apdovanojimams...
LPD 100-mečio medalis.
Pagarbiai
LPD garbės pirmininkas Juozas Dingelis
Peržiūrėti >> LR Kultūros Ministerija
Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerijai
Dėl Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečio metų
Preliminarus planas
LR Seimas 2021 metus paskelbė Lietuvai Pagražinti Draugijos (LPD) 100-mečio metais. (žr. prisegtuke motyvacinį raštą)
Siunčiame Jums Draugijos ruošiamą Jubiliejinių metų programos projektą tolimesniam derinimui su ministerijomis, savivaldybėmis, kultūros, švietimo organizacijomis ir NVO.
Numatoma programa:
- 2021 m. gegužės mėn.1 d. - LPD 100-mečio parko sodinimas ir jubiliejaus minėjimas Kupiškyje, draugijos kūrėjo prof. Povilo Matulionio tėviškėje. Šv. Mišios ir LPD 100-mečio parko sodinimas bei parko stendo-stogastulpio atidengimas.
- iki 2021 m. birželio 1 d. parengti ir išleisti istorinę knygą - albumą „Tautos kuriama Lietuva“, skirtą LPD įkūrimo 100-mečiui ir atkūrimo 25-mečiui.
- 2021 m. birželio 26 d. - LPD 100-mečio jubiliejaus minėjimo respublikinis renginys Kaune, Šv. Jurgio bažnyčioje (Konvente), Papilio g. 9.
Minėjimo programą derinti su LPD bendradarbiaujančiomis ministerijomis: Kultūros, Švietimo, Aplinkos, Krašto apsaugos, Žemės ūkio, Socialinių apsaugos ir darbo bei savivaldybėmis.
- Draugijos jubiliejaus minėjimo renginiai rajonuose (konferencijos, parodos, video filmų peržiūros, pagerbimai už nuopelnus), kuriuos organizuos LPD skyriai kartu su savivaldybėmis, bendruomenėmis, jaunimo organizacijomis bei NVO, ugdančiomis visuomenės pilietiškumą, patriotizmą, dorovę, kultūrą, kuriant ir grąžinant gimtąjį kraštą.
- 2021 m. liepos 6 d. - Jubiliejinė Tautos vienijimo sąšauka "Piliakalnių šviesa" - ant šimto piliakalnių kartu su Lietuvos vyriausybe, savivaldybėmis, NVO ir pasaulio lietuviais. (2005 m. LPD pradėta ir kasmet vyksta visoje šalyje, vykdant J. Tumo Vaižganto priesaką) Valstybės dieną 21 val.
- 2021m.liepos 15 d., Žalgirio mūšio 611 metų ir LPD 100-mečio minėjimas Vilniuje, Šlapelių namuose-muziejuje (konferencija, paroda, video filmas “Žalgiriui 600 m.,Ąžuolo sodinimo šventė prie Karaliaus Mindaugo paminklo“).
Organizatoriai - LPD ir Šlapelių muziejus.
- 2021m. liepos15 d., - LPD -100-mečio šventė Žalgirio pergalės parke, Kauno raj.Organizuoja Kauno lLPD skyrius ,Žalgirio parkas ir Kauno rajono savivaldybė.
- 2021. rugpjūčio 7 d. - LPD 100-mečio ir Pakruojo LPD skyriaus 25-mečio minėjimas Pakruojo kultūros namų salėje (paroda, konferencija, video apie draugijos veiklą)- 2021m. rugsėjo 8 d.-KaraliausVytauto Karūnavimo diena ir LPD 100 – mečio minėjimas Šilalės r. Tūbinių kaime prie atstatyto paminklo (Šv. Mišios bažnyčioje, ir paroda, konferencija Šilalėje).minėjimas Šilalės rajone Tūbinių kaime prie atstatyto paminklo (Šv. Mišios bažnyčioje, ir paroda, konferencija Šilalėje).
- 2021 m. rugsėjo 8 d. Akmenės kultūros namų salėje - Karaliaus Vytauto Karūnavimo diena ir LPD 100 – mečio minėjimas (Šv. Mišios, paroda, konferencija). .
- 2021m. rugsėjo 8 d. Varėnos rajono Perlojos kultūros namų salėje - Karaliaus Vytauto Karūnavimo diena ir LPD 100 – mečio minėjimas (Šv. Mišios, mitingas prie Karaliaus Vytauto paminklo, paroda, konferencija).
- 2021 m. rugsėjo 21 d. Joniškio kultūros namų salėje - LPD 100-mečio minėjimas ( Šv. Mišios, paroda, konferencija, video apie Joniškio LPD skyriaus veiklą, koncertas).
- 2021 m. rugsėjo 17 d. Šiauliuose, kultūros namų salėje - LPD 100-mečio minėjimas ( Šv. mišios, paroda, konferencija, video apie Šiaulių LPD skyriaus veiklą, koncertas).
- 2021 m. rugsėjo 25 d. LPD 100-mečio minėjimas Panevėžyje, J. Balčikonio gimnazijos salėje. (Šv. Mišios, paroda, konferencija, video apie Panevėžio LPD skyriaus veiklą, koncertas).
Lietuvai pagražinti draugija, kartu su JAV LPD skyriumi 2021 m. rugsėjo mėn. Čikagoje-Lemonte planuoja įrašyti Draugijos vardą Lietuvos sode, su ženklu ant "plytos" - Gedimino stulpais vedančių prie prezidentams A.Smetonai, K. Griniui, A. Stulginskiui pasodintų eglių.
LPD 100-mečio metų minėjimo partneriai –LR Vyriausybė,LR Savivaldybės, LRT Radijas, TV, NVO: N OKT,XXVII knygos mėgėjų draugija, Pasaulio lietuvių centras, Lietuvos universitetų moterų asociacij, Pasaulio lietuvių bendruomenė.Vilniaus Šlapelių muziejus,Lietuvo kaimų ir miestų bendruomenės.
Detaliau Jubiliejinių 2021 m. programos projektą derinti su LR Vyriausybe.
Maloniai prašome Kultūros ministerijos paramos ir tarpininkavimo dėl informacijos viešinimo per Lietuvos radiją ir televiziją. Su jos vadovybe galėtume aptarti ir kartu paruošti keletą visuomenės ugdymo laidų iš mūsų turimų videofilmų bei pakviečiant draugijos valdybos narius ir skyrių atstovus į TV ir Radijo laidas
Pagarbiai
LPD valdybos pavedimu
LPD Garbės pirmininkas Juozas Dingelis
2021-01-14 Nr.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai
J. Basanavičiaus g. 5, LT-01118 Vilnius,
el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
DĖL PASIŪLYMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO „DĖL LIETUVAI PAGRAŽINTI DRAUGIJOS METŲ MINĖJIMO 2021 METAIS PLANO PATVIRTINIMO“ PROJEKTUI
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos raštą, VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) siūlo į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvai pagražinti draugijos metų minėjimo 2021 metais plano patvirtinimo“ projektu (toliau – Nutarimo projektas) tvirtinamą planą įrašyti šias LRT siūlomas priemones ir vykdymo terminus:
1. Skleisti LRT radijo ir televizijos naujienų programose, portale lrt.lt informaciją apie Lietuvai pagražinti draugijos metų minėjimui skirtus renginius; vykdymo terminas – 2021 m. I–IV ketv.;
2. Transliuoti per LRT PLIUS programą „7 Kauno dienos“, kurioje bus atspindėtas Lietuvai pagražinti draugijos planuojamas 100-mečio jubiliejaus minėjimui skirtas respublikinis renginys, jis vyks Kaune 2021 m. birželio 22 d.; vykdymo terminas – 2021 m. II ketv.;
3. Transliuoti per LRT TELEVIZIJĄ dokumentinį filmą „Tumo kodeksas“ – apie draugijos įkūrėją J. Tumą-Vaižgantą; vykdymo terminas – 2021 m. III ketv.;
5. Portale lrt.lt sukurti specialias žymas, kurios nuves į visas su Lietuvai pagražinti draugija susijusias publikacijas, taip pat televizijos ir radijo programas; vykdymo terminas – 2021 m. I–IV ketv.
Pateiktų priemonių vykdytoja siūlome nurodyti vien tik VšĮ Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją.
Generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė
A. Airapetian, tel. (8 5) 236 3227, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Nekrologas
Eidamas 81-uosius metus (1940-08-02 – 2021-01-14) mus paliko Lietuvai pagražinti draugijos Garbės narys, iškilus aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos specialistas, VGTU profesorius, habilituotas daktaras Pranas Baltrėnas. Netekome ne tik pilietiškos asmenybės, žymaus mokslininko, aktyvaus visuomenininko, bet ir puikaus draugo, su kuriuo atlikta daugybė darbų grąžinant Lietuvą.
Nuoširdžiai užjaučiame velionio artimuosius ir kartu su jais liekame netekties liūdesyje.
Lietuvai pagražinti draugijos Garbės pirmininkas
Juozas Dingelis kartu su visa draugijos valdyba
2020 rugpjūčio 13 d. Nr.5
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui
Viktorui Pranckiečiui
Istorinės atminties išsaugojimo komisijos pirmininkui
Arūnui Gumuliauskui
DĖL 2021 METŲ PASKELBIMO
LIETUVAI PAGRAŽINTI DRAUGIJOS 100-MEČIO
JUBILIEJINIAIS METAIS
1921 metų balandžio 27 dieną Kaune kanauninko, rašytojo Juozo Tumo – Vaižganto ir valstybės reikalų viceministro (miškų mokslo Tėvo) iniciatyva buvo įkurta Lietuvai pagražinti draugija pagal Šveicarijai pagražinti draugijos veikianti pavyzdį. Į draugijos Centro valdybą tuomet išrinkti žinomi valstybės politikos ir visuomenės veikėjai Stasys Šilingas, Povilas Matulionis, Tadas Ivanauskas, Liudas Vailionis,Eugenijus Kubilius ir daugelis kitų šviesių to meto asmenybių. Šią iniciatyvą palaikė tuometinė Lietuvos vyriausybė, suprasdama, kad būtina į valstybės kūrimą įtraukti ir plačiąją visuomenę. Draugijai vadovavo Lietuvos patriotai, nusipelnę ir turintys autoritetą visuomenėje, žmonės. Tai Juozas Tumas–Vaižgantas, generolas Vladas Nagevičius, KAM vyriausias karininkas, pulkininkas Vladas Braziulevičius, Nuo 1921 iki 1940 m, liepos 1 d.,(kai Lietuvą okupavusi Rusija ją uždarė) draugija atliko didžiulį darbą steigiant skyrius visoje šalyje,telkiant visuomenę, keliant Tautos dvasią, ugdant pilietiškumą ir patriotizmą, įvairiais būdais gražindama Lietuvą, atkuriant nuniokotus miškus, parkus,gyvenviečių skverus ir sodybas
Pasitinkant Karaliaus Vytauto 500 metų jubiliejų (1930m.), draugijos iniciatyva jau 1928 m. buvo priimta idėją rinkti lėšas ir statyti paminklus Karaliui Vytautui visoje Lietuvoje.Buvo pastatyta 30 paminklų, o Vytauto paveikslas iškilmingoje eisenoje nešamas Juozo Tumo-Vaižganto. Stasio Šilingo, švietimo ministro Šakenio ir Kariuomenės atstovų apkeliavo Lietuvos miestus ir miestelius.
1925m. birželio 29d. draugija pakvietė visą Lietuvą ant Veliuonos piliakalnių atidengti paminklą ten 1341m.mūšyje su kryžiuočiais žuvusiam LDK Gediminui. Ta proga ten įvyko 1-masis Tautos suvažiavimas,kuriame dalyvavo virš 6000 Lietuvos piliečių, visų tautų atstovų. Tokie renginiai bei atlikti darbai taip išugdė Tautos dvasią, kad jos nesugebėjo palaužti ir okupantai.
AtkūrusNepriklausomybę,muziejininkės Birutės Fedaravičienės ir Juozo Dingelio iniciatyva, susirinkusių grupės šviesuolių, 1995.05.05d. Vilnius Arkikatedroje pas monsinjorą Kazimierą Vasiliauską, nutarimu 1995 metų birželio 23 dieną dabartinėje Prezidentūroje įvyko Lietuvai pagražinti draugijos atkuriamoji konferencija, kurioje draugijos centro valdybos pirmininku išrinktas Vilniaus miškų urėdas Juozas Dingelis, o Garbės pirmininku –šv.a. monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.po jo poetas Justinas Marcinkevičius. Atkūrimo tikslas buvo ne tik medžių sodinimo, gamtos, istorinių vietovių bei piliakalnių tvarkymo darbai, bet ir tautos savimonės žadinimas, jaunimo patriotinis ugdymas,kraįtotvarka, aplinkos tvarkymas,sodybų ir guvenviečių apžiūros – konkursai. Konkusrų laureatai apdovanoti atminimo lentomis ir virš tūkstančio padėkų su Garbės pirmininkų Kazimiero Vasiliausko ir Justino Marcinkevičiaus parašais. Savo darbais talkiname Lietuvos gerovės ir grožio kuriamajame darbe.
Draugija, išaugusi į vieną didžiausių visuomeninių organizacijų, visoje Lietuvos turi 64 savo skyrius, kurie aktyviai dirba ir tęsia pirmtakų pradėtą darbą.Draugijai nuo jos atkūrimo 25 metus vadovavo Juozas Dingelis. LPD valdybos nariai kartu su skyriais per tą laikotarpį atliko didelį skyrių veiklos ir virš 3000 renginių organizavimo darbą. Aplinkos tvarkymo, medelių sodinimo,žemės ir paukščių dienų,bei istorinių datų minėjimo šventės miestuose ir kaimuose,švietimo įstaigose.
Įspūdingas pirmojo Tautos suvažiavimo Veliuonoje 80-mečio minčjimas-konferencija,sukvietus apskričių delegacijas,2005.07.02 d.ant piliakalnių įvyko kaip Dainų šventė, po kurios, pradėjome akciją kasmet Valstybės dieną, liepos 6-tą, 21 val.vykdyti Tautos vienijimo sąšauką „Piliakalnių šviesa“.Kaip džiugu, kad ji prigijo,Lietuvos himnas vienu metu tautiečių dabar giedamas visoje šalyje ir pasaulyje. Išleidome knygą-albumą“Tėvynės meilės ir grožio keliu“, o knygą „Su Lietuva Širdy“apie legendinę Birutę Verkelytę Fedaravičienę
Pasitinkant Lietuvos atkūrimo 100-metį, Panevėžio LPD skyriaus pirmininko Vidmanto Kartano pasiūlymu organizavome 22 dviratininkų „Žygį per žydinčią Lietuvą“. Rajonų savivaldybėms ir LPD skyriams su entuziazmu įsijungus, per 4 metus apkeliavome visą Lietuvą, surengėme 44-turias valstybingumo ir pasididžiavimo Tėvyne įsimintinas šventes rajonų centruose,parkuose,ant svarbiausių piliakalnių. Draugijos video metraštininkas Steponas Kubeckas sukūrė 70 video filmų,patalpino į Yootube ir parodė pasauliui kokia graži žydinti Lietuva, šventiškai pasitinkanti 100-mečio jubiliejų. Visa tai atlikome be jokio atlygio tik savo lėšomis.
Draugijos ir Birštono savivaldybės iniciatyva 2016 m.pastatytas puikus paminklas Juozui Tumui-Vaižgantui skvere prie Birštono bažnyčios, 0 Kauno miesto mero Vidmanto Matijošaičio paramos dėka, 2019.09.20 d. įvyko paminklo Vaižgantui atidengimo iškilmės Kaune (Skulptorius Gediminas Piekuras).Ta proga, Šv. Jurgio bažnyčioje įvyko LPD suvažiavimas.Ilgamečiam pirmininkui pasiprašius į užtarnautą poilsį, išrinkta draugijos valdyba ir naujas pirmininkas - Kauno LPD skyriaus p-kas, poetas Alfas Pakėnas. LPD Garbės pirmininku išrinktas Juozas Dingelis.
2021metais visoje Lietuvoje plačiai minėsime šios draugijos 100 metų Jubiliejų. LR Seimą maloniai prašome, atsižvelgiant į istorinius nuopelnus Lietuvai, 2021 metus paskelbti Lietuvai pagražinti draugijos metais.
Kreipimasis į LR Seimą ir Istorinės atminties įamžinimo komisiją priimtas LPD Valdybos posėdyje 2020 m. rugpjūčio 12 dieną, Kaune.
Lietuvai pagražinti draugijo valdybos pirmininkas Alfas Pakėnas
Lietuvai pagražinti draugijos Garbės pirmininkas Juozas Dingelis
Gerbiami Lietuvos Respublikos Seimo Nariai
siunčiame Jums Lietuvai pagražinti draugijos(LPD) valdybos prašymą - raštą su argumentais dėl ypatingai nusipelniusios patriotinės organizacijos
LPD 100-mečio istorinių - jubiliejinių 2021 metų paskelbimo.(žiūr. prisegrtuke)
LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija,LR Seimo teisės departamentas,LR Seimo Švietimo,mokslo komitetasi tam pritarė ir pateikė Seimo valdybai. Maloniai prašome įtraukti į artimiausio posėdžio darbotvarkę šio klausimo svarstymą.
Draugija ruošia jubiliejinių metų programą:
- LPD 100-mečio parko sodinimas Kupiškyje 2021 m. gegužio mėn.1 d.
- Istorinės knygos- albumo skirto LPD įkūrimo 100-mečiui ir atkūrimo 25-mečiui sudarymas ir išleidimas iki 2021m.05 01 d.
- Draugijos jubiliejaus minėjimo 32 renginiai rajonų LPD skyriuose kartu su savivaldybėmis,bendruomenėmis bei NVO ugdančiomis visuomenės pilietiškumą,patriotizmą, dorovę, kultūrą, grąžinant gimtąjį kraštą.
- LPD 100-mečio jubiliejaus minėjimo respublikinis renginys Kaune 2021m. birželio 22 dieną.
- Jubiliejinė Tautos vienijimo sąšauka "Piliakalnių šviesa"( 2005m. .LPD pradėta, vykdant Juozo Tumo - Vaižganto priesaką 1925 m.) Valstybės dieną, 2021 m. liepos 6 d. ant šimto piliakalnių kartu su Lietuvos vyriausybe,savivaldybėmis , NVO ir pasaulio lietuviais.
Detaliau LPD jubiliejinių 2021 m. programos projektą derinsime su LR Vyriausybe.
Pagarbiai
LPD valdybos pavedimu
LPD Garbės pirmininkas Juozas Dingelis
Sveiki Mielieji,
Kviečiame Jus į Paminklo Juozui Tumui-Vaižgantui
( autorius Gediminas Piekuras)
atidengimo iškilmes ir Lietuvai pagražinti draugijos suvažiavimą
KAUNE
Iškilmės prasidės 2019-09-20 d. 13.30 val.
Vytauto Didžiojo bažnyčioje (Aleksoto g. 3)
LPD suvažiavimas įvyks šv.Jurgio bažnyčios konferencijų salėje (Papilio g.7), pradžia - 15val.
Paminklo Juozui Tumui-Vaižgantui atidengimo iškilmės
13.30 ŠV. Mišias už J.T Vaižgantą Vytauto Didžiojo bažnyčioje aukos Rektorius, Kęstutis Rugevičius, prelatas V.Vaičiūnas, kun. Paulius Bytautas.
14.00 Paminklą atidengii pakviesti LR Prezidentas Gitanas Nausėda, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Renginį veda aktoriai Petras Venslovas ir Olita Dautartaitė.
LPD Suvažiavimo programa
15.00-15.15 Suvažiavimo dalyvių ir svečių registracija.
15.15-15.23 Įžanginis žodis, LPD valdybos pirmininkas Juozas Dingelis
15.23-15.30 Meninis prologas, aktorius Perlis Vaisieta.
15.30-16.10 Svečių pasisakymai, sveikinimai.
LR Seimo, Vyriausybės nariai, savivaldybių atstovai,
LR Seimo narys, LPD Garbės narys Antanas Vinkus,
LPD Garbės narė, Lietuvos moterų lygos pirmininkė prof. Ona Voverienė,
LPD Garbės narys, akademikas. Romualdas Grigas,
Kultūros Kongreso Tarybos pirmininkas Krescencijus Stoškus
MRU profesorius Alfonsas Vaišvila
LUMA prezidentė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė.
16.10-16.30 LPD valdybos pirmininko Juozo Dingelio ataskaita
16.30-16.35 Revizijos komisijos ataskaita
16.35-17.00 LPD Skyrių vadovų ir delegatų pasisakymai
17.00-17.10 Apdovanojimai
17.10-17.40 LPD valdybos,Garbės narių ir pirmininko rinkimai
Vakaronė
Lietuvai pagražinti draugija
XXVII knygos mėgėjų draugija, Pasaulio lietuvių centras
