KVIETIMAS

 

Įvykio rengėjas: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Trukmė: 2 val.

Viešas renginys  · Visi (įskaitant „Facebook“ nenaudojančius žmones)

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje liepos 27 d. 16 val. rengiamas knygos „Tautos kuriama Lietuva“ pristatymas. Pernai Lietuvai pagražinti draugija minėjo įkūrimo 100-metį, 2021-ieji Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo paskelbti Lietuvai pagražinti draugijos metais. Jubiliejinė sukaktis paskatino prisiminti organizacijos kūrėjus ir garbingą istoriją.

Šveicarijos pavyzdžiu to meto šviesuolių Kaune įkurta Lietuvai pagražinti draugija kvietė Lietuvos žmones aktyviai gražinti ir puoselėti savąjį kraštą, patriotine dvasia ugdyti jaunąją kartą.

Draugijai vadovavo Lietuvai gerai žinomi žmonės kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas Vladas Nagevičius, įkūręs karo medicinos tarnybą ir Vytauto Didžiojo karo muziejų, įvairiapuse veikla pasižymėjęs Vladas Braziulevičius-Braziulis. Prie organizacijos ištakų stovėjo to meto šviesuoliai ir politiniai veikėjai profesoriai Povilas Matulionis ir Tadas Ivanauskas, Valstybės tarybos pirmininkas ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimo išsaugotojas Stasys Šilingas, Eugenijus Kubilius.

Rusijai okupavus Lietuvą, 1940 m. draugija buvo uždaryta, archyvai sunaikinti. Jau Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1995 m. Menininkų rūmuose vykusioje draugijos atkuriamojoje konferencijoje buvo išrinkta draugijos centro taryba, garbės pirmininkas monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, centro valdybos pirmininkas Juozas Dingelis. Vėliau draugijos garbės pirmininku išrinktas poetas Justinas Marcinkevičius.

Dabar draugija šešiasdešimt trijuose skyriuose vienija apie keturis tūkstančius narių, jos veikla įvairiapusė: dorovės, pilietiškumo, tautinio savitumo ir kultūros ugdymas, gamtos paminklų apsauga, aplinkos tvarkymo, istorinių datų minėjimai ir kt.

Knygą, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečiui, parengė ir išleido XXVII knygos mėgėjų draugija, Lietuvai pagražinti draugija, talkino Pasaulio lietuvių centras, spausdino spaustuvė „Morkūnas ir Ko“, jos leidybą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
34 straipsnių autoriai penkiose knygos dalyse pateikia išsamią medžiagą apie Lietuvai pagražinti draugijos ištakas ir dabartį.

Renginyje dalyvaus knygos leidėjai, straipsnių autoriai prof., habil. dr. Alfonsas Vaišvila, Jonas Ivoška, Dalia Poškienė, Juozas Dingelis, Laimonas Inis, prof. Ona Voverienė ir kt. Taip pat bus paminėtos Lietuvai pagražinti draugijos garbės pirmininko, politinio kalinio ir tremtinio, pirmojo atkurtos Vilniaus arkikatedros bazilikos klebono, žinomo visuomenės veikėjo monsinjoro Kazimiero Vasiliausko 100-osios gimimo metinės.

Maloniai kviečiame į Renginių erdvę, III a.

---

---

 

TAUTTAUTOS VIENIJIMO SĄŠAUKA

„PILIAKALNIŲ ŠVIESA“

už tradicijas ir vertybes

   Karo griaustiniams blyksint, uždekime ugnies žiburius Tautos didžiavyrių atminimui,kad jų šviesoje pasijustume vieningi beesą, stiprybę iš praeities besisemią, skaisčiu tikėjimu, galingu veikimu pasiryžę Tėvynę Lietuvą ginti ir stiprinti, kad neišsivaikščiotume iš jos, o visi ir visada jon sugrįžtume – vieningi ir meilės vieni kitiems kupini. Nes Tėvynė – tai mes patys, mūsų vienybė. Tegul piliakalnių ugnys „atveria mūsų akis šviesop, širdis Dievop“. Tegul būna tie žiburiai mūsų vienijimosi Lietuvos vardan šaukinys, tegul jie kviečia Tautą, t.y. mus visus, Vydūniškais žodžiais – „auginti visa, kas gera, kas gražu, kas išmintinga ir tvirta“.

Valstybės dieną, 2022 m. liepos 6 d. 21 val., vienu metu su viso pasaulio lietuviais, kiekvienas, kur tik būsime, uždekime aukurus ir fakelus ant Tautos dvasios kalnų, o visi kartu – vienybės žiburių grandinę nuo Birutės kalno prie Baltijos jūros iki Aukštojo kalno prie Medininkų pilies.

Kviečiame visus dalyvauti!

Informacija:  LPD tel.  +370 685 27332; +370 686 55566

---

GRAŽŪS DARBAI LIETUVAI

2021-aisiais Lietuvai pagražinti draugija minėjo įkūrimo 100-metį. Lietuvoje paskelbti Lietuvai pagražinti draugijos metai paskatino prisiminti šios organizacijos kūrėjus, garbingą istoriją.

Sudaryta ir LR Vyriausybės patvirtinta programa apėmė plačiausius šalies kampelius. Prisiminti jos kūrėjai – kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, profesorius Povilas Matulionis. 1921 metų balandžio 27 d. Kaune įsteigta draugija, išrinkta Centro valdyba, kurioje buvo Stasys Šilingas, Povilas Matulionis, Liudas Vailionis, Eugenijus Kubilius, Tadas Ivanauskas ir kiti šviesuoliai.

Lietuvai pagražinti draugijai vadovavo Lietuvos patriotai, nusipelnę ir turintys autoritetą visuomenėje žmonės: Juozas Tumas-Vaižgantas, generolas Vladas Nagevičius, Krašto apsaugos ministerijos ypatingųjų reikalų karininkas plk. Vladas Braziulevičius (nuo 1939 m. Braziulis). Draugija nuo 1921 m. iki 1940 m. liepos 1 d. (iki Lietuvą okupavusi Rusija ją uždarė), atliko didžiulį darbą: visoje šalyje steigė skyrius ir telkė visuomenę, keldama Tautos dvasią, ugdydama pilietiškumą ir patriotizmą, įvairiais būdais gražino Lietuvą, atkurdama nuniokotus miškus, parkus, gyvenviečių skverus ir sodybas.

           Draugijos iniciatyva, pasitinkant Karaliaus Vytauto 500 metų jubiliejų (1930 m.) – jau 1928 metais buvo sumanyta rinkti lėšas ir statyti paminklus Karaliui Vytautui visoje Lietuvoje. Buvo pastatyta 30 paminklų. Vytauto paveikslas, iškilmingoje eisenoje nešamas Juozo Tumo-Vaižganto, Stasio Šilingo, švietimo ministro Konstantino Šakenio ir kariuomenės atstovų, apkeliavo Lietuvos miestus ir miestelius.              

           1925 m. birželio 29 d. draugija pakvietė visą Lietuvą ant Veliuonos piliakalnių. Gedimino kalne buvo atidengtas paminklas LDK Gediminui, žuvusiam 1341 m. mūšyje su kryžiuočiais, o ant Ramybės piliakalnio išmūryti pamatai didžiajam paminklui Lietuvos Karaliui Gediminui. Į pamatus įbetonuota kapsulė su 37 organizacijų ir valstybės atstovų parašais ant pergamento su įsipareigojimais ir priesaku ateities kartoms – ant kokių vertybinių pamatų kursime Lietuvos ateitį. Sušauktas pirmasis Tautos suvažiavimas, kuriame dalyvavo virš 6500 Lietuvos piliečių. Ant piliakalnių plazdėjo visų tautų atstovų vėliavos. Tokie renginiai, vadovaujant LPD Centro valdybos pirmininkui generolui Vladui Nagevičiui, kartu su Šaulių sąjunga bei kitomis organizacijomis nuveikti darbai taip išugdė Tautos dvasią, kad jos nesugebėjo palaužti okupantai, nors jie degino archyvus ir klastojo Tautos istoriją.

            Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1995 m. gegužės 5 d. Vilniaus Arkikatedros zakristijoje, pas monsinjorą Kazimierą Vasiliauską, muziejininkės Birutės Fedaravičienės ir Juozo Dingelio iniciatyva suburta iniciatyvinė grupė Lietuvai pagražinti draugijos atkūrimui. 1995 metų birželio 23 dieną, dabartinėje Prezidentūroje įvyko Lietuvai pagražinti draugijos atkuriamoji konferencija. Draugijos Centro valdybos pirmininku buvo išrinktas Vilniaus miškų urėdas Juozas Dingelis. Draugijos garbės pirmininkais išrinkti šviesios atminties monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas ir poetas Justinas Marcinkevičius.

          Atkurtosios draugijos (toliau – LPD) veiklos tikslas ir uždaviniai nebuvo vien medžių sodinimas ar gamtos, istorinių vietovių ir piliakalnių tvarkymo darbai – rūpėjo kur kas svarbesni reikalai: tautos savimonės žadinimas, jaunimo patriotinis ugdymas, kraštotvarka, paveldosauga, aplinkos tvarkymas, sodybų ir gyvenviečių apžiūros-konkursai.

            Lietuvai pagražinti draugija turi 64 skyrius, kurie aktyviai dirba ir tęsia pirmtakų pradėtą darbą. Draugijai nuo jos atkūrimo 25 metus vadovavęs Juozas Dingelis ir Valdybos nariai kartu su skyriais nuveikė išties daug – organizuota per 3000 renginių: aplinkos tvarkymo, medelių sodinimo, žemės ir paukščių dienų, istorinių datų minėjimo švenčių miestuose ir kaimuose, švietimo įstaigose bei kariuomenės ir visuomenės ryšių stiprinimo srityse.

           Nepaprastai įspūdingas buvo pirmojo Tautos suvažiavimo Veliuonoje 80-mečio minėjimas-konferencija. 2005 m. liepos 2 d. ant piliakalnių, sukvietus LPD skyrių ir visų apskričių delegacijas su meno kolektyvais, įvyko Dainų šventė, davusi pradžią akcijai - Valstybės dieną, liepos 6-ąją, 21 val. rengti Tautos vienijimo sąšauką „Piliakalnių šviesa“. Vykdant Juozo Tumo-Vaižganto priesaką - kasmet susirinkti ant piliakalnių liepos pradžioje, pasisemti dvasios stiprybės ir toliau dirbti gražius darbus Lietuvai. Iš tikrųjų LPD džiaugiasi prigijusia tradicija – „Tautiška giesmė“ vienu metu giedama visoje Lietuvoje ir pasaulyje!

            LPD išleido knygą-albumą „Tėvynės meilės ir grožio keliu“ ir knygą apie legendinę Birutę Verkelytę-Fedaravičienę „Su Lietuva širdy“.

            Lietuvos atkūrimo 100-mečiui   Panevėžio LPD skyriaus pirmininko Vidmanto Kartano iniciatyva organizuotas 22 dviratininkų „Žygis per žydinčią Lietuvą“. Per 4-erius metus apkeliauta visą Lietuvą, surengtos 44 valstybingumo ir pasididžiavimo Tėvyne įsimintinos šventės rajonų centruose, parkuose, ant svarbiausių piliakalnių. Prie šių renginių organizavimo prisidėjo rajonų savivaldybės ir LPD skyriai. Draugijos metraštininkas Steponas Kubeckas sukūrė 70 video filmų, kurie matomi YouTube.

           2016 m. skvere prie Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčios – LPD ir Birštono savivaldybės iniciatyva pastatytas paminklas Juozui Tumui-Vaižgantui, o 2019 m. rugsėjo 20 d., Kauno miesto savivaldybės merui Visvaldui Matijošaičiui parėmus, Kaune iškilmingai atidengtas paminklas Juozui Tumui-Vaižgantui (paminklų autorius - skulptorius Gediminas Piekuras).

            Nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. Draugijai vadovauja Alfas Pakėnas, Garbės pirmininku išrinktas ilgametis Draugijos vadovas Juozas Dingelis, pirmininko pavaduotoja – Dalia Poškienė.

          Lietuvai pagražinti draugija, jos skyriai bendradarbiauja su valstybės institucijomis, bemdruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis. Puikus tokios bendrystės pavyzdys – XXVII knygos mėgėjų draugija, kurioje aktyviai darbuojasi Juozas Dingelis. LPD nariai prisideda prie knygos kultūros sklaidos, dalyvauja konferencijose, parodose.                                              

          LPD šimtmečio metų minėjimo konferencija surengta Šv. Jurgio bažnyčioje, atminimo medaliais pagerbti aktyvūs Draugijos nariai. Kartu su XXVII knygos mėgėjų draugija ir Pasaulio lietuvių centru parengta ir išleista knyga “Tautos kuriama Lietuva”. Tai dovana ne tik Draugijos nariams, bet ir visai skaitančiajai visuomenei.

          Iki šiol LPD savo garbinga veikla telkia visuomenę, talkina Lietuvos gerovės ir grožio kuriamajame darbe.  

          Tegul 2021 m. liepos 6-ąją – Valstybės dieną – 21 val. mūsų širdys ir meilė Tėvynei išdidžiai suskamba Tautos vienijimo sąšaukoje „Piliakalnių šviesa“ kartu su viso pasaulio lietuviais giedant Lietuvos himną – Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“! VIENYBĖ TEŽYDI

Lietuvai pagražinti draugijos garbės pirmininkas     Juozas Dingelis

Pirmininko pavaduotoja, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė   Dalia Poškienė

"Tautos kuriama Lietuva“. Knyga – albumas. Knygos redaktorius – Laimonas Inis, sudarytojai – Dalia Poškienė ir Juozas Dingelis.  2021-ieji Seimo nutarimu buvo paskelbti Lietuvai pagražinti draugijos (LPD) metais. Knygą, skirtą LPD 100-mečio metams, parengė ir išleido XXVII knygos mėgėjų draugija, Lietuvai pagražinti draugija, talkino Pasaulio lietuvių centras, spausdino  spaustuvė  „Morkūnas ir Ko“, leidybą rėmė Lietuvos kultūros ministerija. 34 straipsnių autoriai penkiose knygos dalyse pateikia išsamią medžiagą, bylojančią apie Lietuvai pagražinti draugijos ištakas bei dabartį. Knyga – aukštos poligrafinės kokybės, gausiai iliustruota 185 nuotraukomis. Apimtis - 262 p. Kaina - 20 Eur. 

---

Teisės habil. dr., prof. Alfonsas Vaišvila

„Nuvainikuokite didvyrius ir jūs demoralizuosite visą tautą (P. J.Buchanan)„                     

DĖL PAMINKLŲ KONCEPCIJOS

(2021 12 06)

 

       Paminklų statymo ir apsaugos koncepcijos prireikus. Susiduriant su paminklais, skirtais asmenims, kurie visuomenėje gali būti vertinami nevienareikšmiškai, iškyla poreikis susikurti tokių paminklų atžvilgiu vienodai galiojančią Paminklų statymo, apsaugos ar nukėlimo koncepciją – bendrąjį metodą, kuris padėtų skirtingų interesų žmonėms susikalbėti ne tik dėl esamų, bet ir dėl visų ateityje galimai būsimų paminklų. Iki šiol be tokios koncepcijos ir platesnės diskusijos Vilniuje buvo pakeistas Kazio Škirpos gatvės pavadinimas, nuimta Jono Noreikos atminimo lenta... Ir tai padaryta, remiantis vien tik atskirų savivaldybinio lygio pareigūnų sprendimais be aiškaus teisinio pagrindo ir be pastangų išvengti žmonių supriešinimo. Dabar taip pasielgti raginama ir Partizanų apygardos „Vytis“ vadui Juozui Krikštaponiui skirto paminklo Ukmergėje atžvilgiu.

Pagarba Ukmergės savivaldybei, jos merui, rajono visuomeninėms organizacijoms, kad jie panašioje situacijoje nepasuko šiuo demokratinei valstybei nepriimtinu keliu, nepasidavė neteisėtam atskirų Lietuvos ir užsienio politikų diktatui ir surengė 2021 12 02 diskusiją, kuri tapo pagrindu platesniu formatu iškelti tokios koncepcijos būtinybę, aptarti kai kuriuos jos principus ir taip palengvinti žmonėms susikalbėti konkrečiose situacijose.

Istorikai – ne teisėjai. Šios diskusijos objektas - dvilypis. Noras išsiaiškinti, ar karo metu Juozas Krikštaponis yra atlikęs jam priskiriamus nepriimtinus veiksmus ir kiek su tuo gali būti susijęs jam, kaip Laisvės gynėjui, skirto paminklo legitimumas. Kai dėl pirmojo klausimo, tai kai kas mano, jog istorikams įrodžius Juozui Krikštaponiui metamus kaltinimus, bus įrodytas ir jo paminklo nukėlimo pagrįstumas.

Žinoma, svarbu išsiaiškinti, kokie yra dokumentiniai šaltiniai šiam kaltinimui pagrįsti, kiek jie patikimi, o patys įrodymai pakankami. Abejonių, žinoma, gali kelti tas faktas, kad dauguma dokumentų, kuriais istorikas M. Pocius rėmė savo išvadas, yra KGB tardymo arba apklausų protokolai. Visi, kurie yra tyrinėję KGB archyvus, žino, kokie išradingi bylų falsifikavimo meistrai kartais buvo KGB tardytojai, vykdę nusikalstamus savo valdžios nurodymus. Užtenka prisiminti klasikinę įrodymų falsifikavimo akciją Katynės byloje, kai komunistinis režimas savo plataus masto nusikaltimą „rimtu veidu“ perrašė vokiečiams ir tam įrodyti „surado“ virš 100 „liudytoju ir ekspertų“, kurie kagebistams liudijo apie neva vokiečių įvykdytas žudynes Katynėje. Arba žiauriais kankinimais padarytus sunkius kūno sužalojimus Adolfui Ramanauskui-Vanagui kagėbistai irgi oficialiai įformino kaip jo „paties susižalojimą“.

Keistai gali atrodyti ir paties Istorijos instituto itin plačiai atliktas tyrimas vieno asmens galimai padaryto nusikaltimo atžvilgiu. Tokie tyrimai paprastai atliekami pagal teisėsaugos arba aukščiausių valstybinės valdžios institucijų užsakymus. Šiuo atveju užsakovas nenurodomas. Tai gali kirstis ir su Asmens duomenų apsaugos įstatymu, kuris leidžia be asmens sutikimo naudotis jo duomenimis tik pagal teisėsaugos institucijų užsakymą arba moksliniais tikslais, siekiant nustatyti tam tikrą istorinę tendenciją, jos mastą, galimą dalyvių skaičių. Šiuo atveju tyrimas atliktas labai konkrečiu praktiniu tikslu – pateikti argumentų konkretaus asmens kaltei įrodyti ir nukelti jam skirtą paminklą.

Tačiau istorikai nėra nei prokurorai, nei teisėjai. Jų pateikti įrodymai, kokio patikimumo jie bebūtų, patys savaime nėra įpareigojantys. Jie gali būti svarbūs tik tiek, kiek teismas juos pripažins įrodymais pagal Lietuvos Baudžiamojo proceso kodeksą ir priims atitinkamą sprendimą. Todėl įrodinėti ar ginčytis dėl istorikų pateiktų šaltinių patikimumo ir įrodymų pakankamumo, nėra didesnės prasmė, nes šis klausimas yra grynai teisinis ir tik teismui teismingas. Tai, ką istorikai įrodys J. Krikštaponio veiklos ir jo paminklo atžvilgiu, bus tik privačios nuomonės, neturinčios oficialumo ir dėl to - neįpareigojančios. Teisingumo vykdymo požiūriu nėra įpareigojančios ir administracinių, nors ir oficialių valstybės institucijų, tarp jų ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų Centro (toliau – Centro) ar Istorijos instituto pažymos, nes teisingumas teisinėje valstybėje vykdomas ne pažymomis, o teismų sprendimais. Tai įsakmiai nurodo Konstitucija: „asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“ (31 str. 1 d.).

Tačiau yra manančių, kad šis Konstitucijos imperatyvas nėra jiems privalomas: jie sakosi patys ir be teismo jau yra išsprendę J. Krikštaponio bylą: viešai jį vadina „žudiku“, o jų neteisėtiems nurodymams nukelti Laisvės gynėjo J. Krištaponio paminklą nepaklūstančią Ukmergės savivaldybę žemina „valdžiukės“ pravarde. Šitaip jie viešai skelbiasi gyvenantys ne teisinėje, o autoritarinėje valstybėje, kur atskiri pareigūnai ar šiaip įtakingi asmenys gali pavaduoti teismus, savintis jų kompetenciją ir patys spręsti, kas yra kaltas, kam ir už ką galima ar negalima statyti paminklų. Tai buvo įprasta sovietmečiu. Demokratinėje valstybėje kiekvienas gali turėti savo nuomonę, taip pat ir apie J. Krikštaponio kaltę ar nekaltę, bet kartu tas kiekvienas privalo žinoti, jog jo nuomonė tėra privati, o privačiomis nuomonėmis teisinė valstybė nėra valdoma.

Išeitis iš šios padėties teisinėje valstybėje yra pakankamai aiški. Tie, kurie mano, kad J. Krikštaponis yra atlikęs jam inkriminuojamą veiką, kuri gali turėti reikšmės ir jo paminklo likimui, privalo kreiptis ne į Ukmergės savivaldybę, ne į jos merą, o į Lietuvos teismą, nes ginčai, kur viena šalis kaltina kitą nusikaltimu, teisinėje valstybėje sprendžiami išimtinai teismo. Tai, kad Generalinė prokuratūra 2015 m. atsisakė šioje byloje pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Centro prašymą, nesustabdo šio proceso. Generalinė prokuratūra tada atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dviejų priežasčių: 1) dėl įtariamojo žūties: tokiais atvejais ikiteismininis tyrimas pagal BPK nepradedamas arba pradėtas nutraukiamas ir 2) prokuratūrai pasirodė, jog pateikta medžiaga nėra pakankama baudžiamąjį persekiojimą pradėti. Tačiau niekas netrukdo Prokuratūros nutarimą apskųsti teismui. Be to, tokiais atvejais, kai kuri nors byla atrodo visuomenei itin reikšminga, ji gali būti tiriama ir mirusio asmens veikos neteisėtumo faktui nustatyti. Tam yra ne vienas teismų precedentas, kai baudžiamoji byla vedama įtariamajam nedalyvaujant. Todėl šiuo atveju suinteresuotoji pusė negali skųstis, kad jai yra užkirstas kelias pasinaudoti teismais ir teisėtai siekti teisingumo.

Tačiau problema gali būti išspręsta ir be teismo, nes paminklo likimui, matysime, neturi tiesioginės reikšmės tas faktas, ar Krikštaponis atliko jam inkriminuojamą neteisėtą veiklą, ar neatliko, nes paminklai statomi ne asmeniui kaip tokiam, o jo atliktai veiklai, reikšmingai Lietuvai.

Jei bus įrodyta nepriimtina J. Krikštaponio karo metu Baltarusijoje atlikta veika, tai bus oficialus pagrindas tą jo veiką vienodai smerkti tiek žydams, tiek ir lietuviams. Dviejų nuomonių tokiu atveju nebūtų. Nesutarimo, manau, neturėtų būti ir vertinant Krikštaponio laisvės kovą, Lietuvai svarbią. Sovietai, kaip žinia, Krikštaponio galimai neteisėtą veiklą Baltarusijoje kaip ir jo laisvės kovą, vienodai laikė nusikalstamomis. Nemanau, kad žydai šiuo vertinimu tapatintųsi su sovietais, nes kova dėl laisvės yra vienodai reikšminga kiekvienai laisvę mylinčiai ir dėl jos kovojančiai tautai. Kas gina savo laisvę, tas gina laisvę apskritai. Bet jeigu abi pusės vienodai neigiamai vertintų galimai nepriimtiną Krikštaponio veiklą Baltarusijoje, o vienodai pozityviai - jo kaip partizanų vado laisvės kovą, tai kyla klausimas, dėl ko nesusikalbama?

O nesusikalbama, manau, ir dėl to, kad oponentai ragina vertinti Krikštaponį apskritai, t. y. jo galimai atliktą neteisėtą veiklą laiko tarsi oficialiai įrodytu dalyku ir tuo pagrindu ją nepagrįstai išplečia visam Krikštaponio asmeniui, ignoruojant jo teisėtą laisvės kovą. Logikoje toks mąstymas vadinamas per plataus apibendrinimo klaida, kai dėl vienos nepriimtinos veiklos asmuo vaizduojamas kaip totaliai neigiamas ir kartu norima užginčyti kitų teisę pripažinti ir pozityvią tokio asmens veiklą.

Bet jei norime susikalbėti ir išeiti iš aklavietės, turime kalbėti apie asmenį ne apskritai, o konkrečiai, skiriant jo atliktas priimtinas veikas nuo nepriimtinų. Tada atsiranda pagrindas šiuo atveju kalbėti apie 3 Krikštaponius: 1) apie Krikštaponį apskirtai, kuris savyje gali apjungti priimtinas ir galimai nepriimtinas veikas, 2) apie Krikštaponį, kaip 2 kuopos vadą, galimai atlikusį karo metu neteisėtą veiką ir 3) apie Krikštaponį - laisvės gynėją. Dabar jau galime klausti, kuriam iš šių trijų Krikštaponių stovi paminklas Ukmergėje? Į tai vienareikšmiškai atsako užrašas ant paminklo: paminklas stovi ne Krikštaponiui apskritai, ne Krikštaponiui - 2 kuopos vadui, o Krikštaponiui – partizanų apygardos „Vytis“ vadui, paaukojusiam savo gyvybę už Lietuvos laisvę. Kitaip sakant, paminklas stovi ne tam Krikštaponiui, dėl kurio diskusija vyksta, o tam, dėl kurio diskusija nevyksta. Būtent Krikštaponiui, kaip laisvės gynėjui, Lietuva pastatė Ukmergėje paminklą, 1997 m. pripažino jam garbingą kario-savanorio vardą, 2002 m. Prezidentas V. Adamkus suteikė po mirties pulkininko laipsnį. Šios Krikštaponio veiklos niekas negali paneigti ar ją atšaukti, nes Tėvynės gynimas – bendražmogiška vertybė. Sakoma: „Tas nevertas laisvės, kas negina jos“. Bet nevertas laisvės ir tas, kuris nenusilenkia laisvės kovoje nenusilenkusiam.

Todėl tie, kurie mano, kad galimai neteisėta asmens veika panaikina ar atšaukia teisėtą, iškreipia istorinę tikrovę, negatyviai unifikuoja asmenybę, ją tapatina su kuria nors viena jų pasirinkta veikla, galinčia tą asmenybę kompromituoti. Būtent taip mąstė sovietai ir taip dabar mąsto Kremliaus ideologai, siekiantys pateisinti okupaciją ir morališkai suniekinti okupacijai besipriešinančius. Sovietai mūsų partizanų veikloje, kaip žinia, sąmoningai ignoravo pozityvą, todėl juos nevadino nei partizanais, nei laisvės gynėjus, o vienu apibendrinančiu moraliniu negatyvu: „banditais“ ir „nekaltų žmonių žudikais“. Kremliaus ideologai iki šiol tebeaiškina, kad Lietuvoje statomi paminklai neva ne laisvės gynėjams, o „nekaltų žmonių žudikams“. Pamanykite, koks kilnus susirūpinimas žmoniškumo likimu! Nesvarbu, kad tas pats žmoniškumo gelbėtojas buvo iki ausų įklimpęs į tokių pat nekaltų žmonių kraują ir ašaras.

Tai neturi stebinti, stebina tik tai, kad tokie pat mūsų laisvės kovotojus negatyviai absoliutinantys vertinimai šiandien ateina iš kitur, nors kiek kitu motyvu ir jau ne visų, o tik pasirinktinų partizanų atžvilgiu. Jie irgi mano, kad nėra jokio Krikštaponio-laisvės gynėjo, verto paminklo, o yra tik Krikštaponis apskritai arba Krikštaponis – 2 kuopos vadas, „žudikas“.

Kaip negatyvas naikina pozityvą. Šitoks istorinę tikrovę iškreipiantis, diktatu besiremiantis ir negatyvu naikinantis pozityvą mąstymas nėra Lietuvos nedraugų išradimas. Jis ateina iš Vakarų: iš Jungtinėse Amerikos valstijose, Anglijoje, Prancūzijoje ir kitur plintančio kultūrmarksistinio judėjimo, siekiančio sugriauti „buržuazinę visuomenę“ iš vidaus, naikinant patriotizmą, žmonių meilę savo kraštui, o istorijos pozityvą - jos negatyvu. Raginama istorinių asmenybių veikloje ieškoti šiuolaikinės moralės požiūriu nepriimtinų dalykų ir jų pagrindu vaizduoti tokias asmenybes absoliučiai amoraliomis, neigti jų istorijoje atliktus pozityvius darbus ir taip pašalinti jų vardus ir istorinius nuopelnus iš dabartinės kultūros ir viešo gyvenimo, nukultūrinti tautų istoriją. Štai pirmasis JAV prezidentas, laikytas nacionaliniu didvyriu Georgas Vašingtonas, pirmosios JAV konstitucijos rengėjas, iki šiol vadintas šios šalies vienu iš „tėvų“‘, kurio vardu pavadinta pati JAV sostinė, šiandien skelbiamas persona non grata, nes, girdi, jis - buvęs vergvaldys. Dėl tos pačios „nuodėmės“ į negerbtinų asmenų sąrašą įtraukiami ir penki pirmieji JAV prezidentai, išskyrus Adamsą, nes jie irgi - buvę vergvaldžiai, išnaudoję, žudę indėnus, juodaodžius. Kitas JAV prezidentas Tomas Džefersonas - JAV nepriklausomybės deklaracijos kūrėjas smerkiamas už tai, kad jo parengtoje Deklaracijoje pasisakyta prieš moterų ir juodaodžių teises ir pernelyg aukštintas Dievas.

Tuo pagrindu raginama griauti jų paminklus, pakeisti jų vardais vadintų vietovių ar įstaigų pavadinimus, nes jų paminklai esą kartu šlovina ir žmonių išnaudojimą, vergiją. Kristupo Kolumbo atvaizdas bei vardas 1992 m. irgi buvo pašalintas iš vėliavų ir minėjimų plakatų, nes jis esą Ameriką ne atradęs, o ją užkariavęs. Londone miesto meras ruošiasi griauti paminklus trims anglų karvedžiams, nes jų vardai esą asocijuojasi su imperija, kolonijų valdymu ir išnaudojimu. Visa tai JAV sociologas Patrikas Dž. Biukenenas (P. J. Buchanan) vadina „kariavimu prieš istoriją“. (Smert zapada, Verst. iš anglų klb., Act, Moskva, 2003, p, 223-224).

Jei sektume šia logika, tai ir Lietuvoje turėtume nugriauti Mindaugui, Vytautui Didžiajam skirtus paminklus, nes Mindaugas dėl valdžios nužudęs savo brolį, o Vytautas, ruošdamasis vienam žygiui prieš kryžiuočius, manoma, liepęs žirgų neturintiems vyrams parduoti savo žmonas ir vaikus, o už gautus pinigus nusipirkti žirgų. Tik pamanykite, kokiems „nedorėliams“ stovi Lietuvoje paminklai! Dvarus irgi turėtume išbraukti iš mūsų kultūros istorijos, nes jie buvę žiauraus socialinio žmonių pavergimo, baudžiauninkų kankinimo, plakimo ir kartu lietuviškumo naikinimo (lenkinimo) centrai.

Istoriškai mąstyti nesugebančiam protui per sunku suvokti, kad vergija, kaip ir baudžiava, kiek jos buvo istoriškai būtinos, tiek jos buvo ir pažangūs reiškiniai, be vergijos nebūtų buvę antikinio pasaulio didybės, kuria iki šiol stebisi pasaulis. Istoriškai nemąstant, neįmanoma suprasti ne tik savęs, savo tautos istorijos, bet ir iš jos pasimokyti, istorija tada nustoja būti magister egregius. Bet toks mąstymas ir nėra skirtas istorijai (praeičiai) pažinti, jis skirtas istorijai griauti, dekonstruoti, patriotiškumui naikinti, protams vertybiškai sujaukti ir žmonėms supriešinti. Taip elgtis J. Krikštaponio ir kitų paminklų atžvilgiu ragina kai kurie politikai, manantys, kad galimai nepriimtina Krikštaponio veika atšaukia, panaikina jo pozityvią veiklą – Tėvynės gynimą.

Bet paminklą Ukmergėje jau statė konkrečiai mąstyti gebantys ir savo krašto šeimininkais besijaučiantys žmonės, todėl jie pastatė paminklą ne Krištaponiui apskritai, o visiškai konkrečiam Juozui Krikštaponiui – Lietuvos laisvės gynėjui. Tuo konkretumu jie apdraudė paminklą nuo visų galimų paminklo paskirties iškraipymų, ypač nuo bandymo matyti J. Krikštaponio paminkle ne tą J. Krikštaponį, kuriam paminklas pastatytas, o tam, kuriam paminklas nepastatytas.

Paminklai – Lietuvos okupacijai pagerbti. Bet Lietuvoje yra tokių paminklų, kurie Nepriklausomoje Lietuvoje kelia daugiau negu nusistebėjimą. Štai Rytų Lietuvoje stovi paminklai Lenkijos Armijai krajowai apskritai be jokio konkretinančio užrašo, tik su jos veikimo tose apylinkėse data. Ši armija Lietuvoje buvo okupacinė: ji kovojo ne tik su vokiečiais. Vedama imperinių tikslų, ji žudė ir vietinius civilius gyventojus - lietuvius, kad išvalytų teritoriją nuo lietuvių ir atplėštų Vilniaus kraštą nuo Lietuvos. Ir šią Lietuvos teritorijos okupavimo idėją simbolizuojantys paminklai stovi ne Lenkijoje, o Lietuvoje! Kai kuriuose Lietuvos miestų centruose (pavyzdžiui, Palangos) tebestovi sovietų statyti didingi antkapiniai paminklai sovietų kariams, vieną okupaciją Lietuvai pakeitusiems kita. Ar dėl jų teisėtumo ir nukėlimo kelia kas nors klausimą Nepriklausomoje Lietuvoje? Tai dar kitaip primena apie paminklų koncepcijos būtinybę, siekiant vykdyti paminklų atžvilgiu vieningą politiką.

Paminklų – simbolių problema. Su paminklų koncepcija glaustai siejasi ir paminklinių simbolių problema: kokiais simboliais norima išreikšti svarbiausias tautos vertybes, ypač kovas dėl laisvės. Kad tai iš tiesų problema, liudija ir 2017 m. organizuotas paminklo Vilniuje, Lukiškės aikštėje konkursas, kurį laimėjo projektas, pasiūlęs laisvės kovų simboliu Bunkerio vaizdinį. Pasirinkimas grįstas ir šalutiniais „privalumais“, kaip sukursiantis ir „pramogų erdvę“, ir „vaikų žaidimų aikštelę“. Projekto kūrėjai užmiršo pridurti, jog bunkeris – tai slaptavietė. Išeitų, šiuo simboliu norėta pasakyti, kad Lietuvos partizanai ne kovojo, o tik slapstėsi, „sunkiai gyveno“, kad jie ne laisvės kovotojai, o tik slapukai. Slapukai, kaip žinia, nieko negali iškovoti, nes jų tikslas – ne aktyviai veikti, o slėptis, t. y. rūpintis tik savo asmeniniu saugumu. Taip pažeminti mūsų laisvės kovotojų nedrįso net sovietai. Bunkeris gali būti partizanų buities, bet ne kovos ir ne į ją kvietusios idėjos simbolis. Tai būtų siaurai buitinis, be apibendrinančios, niekur nekviečiančios ir niekam neuždegančios minties statinys, neturintis net simboliui būdingų požymių. Bedvasio paminklo kūrėjams, matyt, buvo per sunku suvokti ir išreikšti ano meto tūkstančių laisvės kovotojų dvasinį pasiryžimą žūti, bet nevergauti, kelti Tėvynės laisvę aukščiau savo asmeninės laimės. Šis paminklo projektas greičiau buvo skirtas ne laisvės kovoms, o nūdienos žmogui, vengiančiam giliau mąstyti, viską vertinančiam per pramogų, asmeninės naudos pirmumo prizmę ir nesuprantančiai žiūrinčiam į kiekvieną, keliantį bendrąjį interesą aukščiau asmeninio. Jis liudija, kaip sunku peržengti bedugnę, skiriančią save aukojusius laisvės kovotojus nuo šiuolaikinio hedonistinio žmogaus vartotojo, ieškančio ir laisvės kovų pavaizdavime eilinės pramogos.

Vieną tokį beprasmį ir bedvasį meno „šedevrą“ - Vilniaus arką prie Žaliojo tilto jau turime. Bet jį galima pakęsti, nes jis nieko nesimbolizuoja, išskyrus patį autorių ir beskonybę. O čia turime reikalą su lietuvių tautai ypatingos svarbos idėja. Todėl kyla klausimas, ar ir jos atžvilgiu turime būti lygiai taip pat abejingi, kaip ir ano atžvilgiu? Tauta, kuri nestato paminklų, kurie skatintų ją mąstyti apie laisvės kovas, primintų esantiems ir ateinantiems apie tokių kovų svarbą ir kainą, galbūt demonstruoja užslėptą savo abuojų laisvei. Galbūt bunkerio vaizdiniu norėta ne tik nužeminti pokario kovojančią lietuvių tautą iki besislapstančios, bet ir ateityje ją kviesti ne gintis, bet slėptis, tik kitokio tipo bunkeriuose, taip pat ir emigracijos prasmę turinčiuose.

Laisvės kovų paminklai – ne savivaldybių kompetencija? Laisvės kovos – tai visai tautai, valstybei reikšmingos vertybės. Todėl teisė spręsti apie statymą paminklų ar kitų garbės ženklų valstybei reikšmingiems įvykiams ir asmenims, taip pat teisė nugriauti jau stovinčius paminklus ar kitus garbės ženklus priklauso ne savivaldybių, o išimtinai valstybės kompetencijai. Valstybės kompetencijai priklauso ir teisė rengti konkursus paminklų projektams parengti, nors jie ir būtų statomi konkrečių savivaldybių teritorijose. Savivaldybių kompetencijai gali priklausyti teisė spręsti tik apie vietinės reikšmės įvykiams ir asmenybėms statomus paminklai ar kitokius pagarbos ženklus. Jei dėl kurio jau stovinčio paminklo kyla visuomenėje skirtingos nuomonės, tai ginčas sprendžiamas išimtinai teismo, kurio sprendimas nekelia žmonių susipriešinimo, nes teisinėje valstybėje piliečiai per Konstituciją yra pasižadėję vienodai paklusi jiems priimtiniems ar nepriimtiniems teismų sprendimams.

Nesant šiuo klausimu įstatymo ar kitokio teisės akto, prasideda autoritariniams režimams būdinga pareigūnų savivalė, kai savivaldybinio lygio pareigūnai ar savivaldybių tarybos gali spręsti apie jų kompetencijai nepriklausančių valstybinės reikšmės paminklų likimą. Piliečiai teisinėje valstybėje labiau pasitiki teismais, negu pareigūnais, nes būtent teismams pavesta vykdyti teisingumą pagal Konstitucijos nustatytas visas teisėtumo procedūras. Todėl esant grėsmei be teismo sprendimo nugriauti J. Krišktaponio paminklą Ukmergėje ar nuimti atminimo lentas atskiriems partizanams buvusio KGB rūmų sienoje ir iki šiol delsiant Lukiškės aikštėje statyti laisves kovas simbolizuojantį paminklą, svarbu priimti Seimo įstatymą ar kitą teisės aktą dėl paminklų, kitų garbės ženklų statymo, apsaugos ar nukėlimo subjektų, tvarkos, teisės rengti paminklų projektų konkursus pavedant valstybės paskirtai komisijai, sudarytai iš meno ir visuomenės atstovų, su teise tos komisijos sprendimą skųsti teismui, nes paminklai yra ne tik meno kūriniai, bet ir visuomenėje pripažintų vertybių simboliai, tautą vertybiškai mobilizuojantys ir todėl nepriklauso išskirtinei menininkų kompetencijai.

Iš to, kas pasakyta, būtų galima daryti kelias apibendrinančias išvadas:

1. Kai dėl paminklo Ukmergėje, tai jį nukelti kol kas nėra teisinio pagrindo: nėra J. Krikštaponio atžvilgiu įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. O kol tokio nėra, nėra teisinėje valstybėje ir oficialaus minėto asmens kaltės pripažinimo. Todėl neteisėtas yra ir viešas jo vadinimas „žudiku“, kaip ir bandymas viešai kelti abejones dėl J. Krikštaponio apdovanojimo Lietuvos valstybės garbės ženklais ar nuimti buvusių KGB rūmų sienoje įmūrytas atskirų partizanų atminimo lentas. Visos LGGRTC ar Istorijos instituto parengtos pažymos, liudijančios priešingai, tėra medžiaga, juridiškai neįpareigojanti jokiam praktiniam veiksmui, nes teisingumas teisinėje valstybėje, kaip sakyta, vykdomas ne pažymomis, o teismų sprendimais.

2. Nesusikalbėjimas, manau, vyksta ir dėl to, kad oponentai mano, jog neteisėta veika neva gali paneigti ar atšaukti teisėtą ir kad dėl to Lietuva neturinti teisės J. Krikštaponio asmenyje tas veikas atskirti ir teisėtą pagerbti paminklu. Bet jei viena pusė mano, turinti teisę kalbėti su kita puse diktato kalba, ignoruoti kitos pusės teisėtą pasirinkimą, tai tokia kalba jau yra nesusikalbėjimo, priešpriešos ir aklavietės kalba. Juk istoriją studijuojame tik dėl to, kad, pažinę praeitį, mokėtume gyventi ir sugyventi ne praeityje, o ateityje.

3. Net jei ir tarsime, kad tokia nepriimtina J. Krikštaponio veikla karo metu bus konstatuota teismo sprendimu, tai neturės tiesioginės reikšmės paminklo likimui, nes paminklas, kaip minėta, pastatytas ne Krikštaponiui apskritai, ne Krikštaponiui – 2 kuopos vadui, galimai ar faktiškai atlikusiam nepriimtiną veiką, o J. Krikštaponiui - Lietuvos laisvės gynėjui, t. y. veikai, kuri yra visuotinai teisėta tiek moralės, tiek ir tarptautinės teisės požiūriu. Ginti Tėvynę visais laikais buvo ir bus ne tik teisėtas, bet ir moralus, garbingas dalykas. J. Krikštaponio laisvės kova - įvykęs istorinis faktas, kurio niekas negali atšaukti, kaip ir negali paneigti jo teisėtumo ir reikšmės Lietuvai. Paminklai kaip minėta, statomi ne asmeniui kaip tokiam, o jo veiklai; asmens atvaizdas tik nurodo tos veiklos subjektą. Todėl užrašas ant asmens paminklo visada yra svarbus jo atributas. Reikalingas tam tikras ugdymas, kad būtų mokomasi paminkluose matyti ne asmenį apskritai, o konkrečios veiklos, apie kurią skelbia užrašas, atlikėją.

4. Okupacijos dar nėra, o būsimieji kolaborantai jau treniruojasi. Jei Lietuva paklustų minėtam diktatui, tai ji prisipažintų, kad nėra suvereni ir lygiateisė valstybė, lengvai atsisakanti, svetimiesiems pareikalavus, nuo kai kurių savo itin svarbių vertybių, net ir išduodant savo žmones, paaukojusius savo gyvybę už jos Laisvę. Tuo Lietuva siųstų ir sau pačiai pavojingą žinią, demoralizuojančią savo jaunimą: ar verta aukoti gyvybę už Lietuvos laisvę, jei bus žinoma, kad ta Lietuva bet kada gali nuo tokio asmens nusigręžti, jei tik kas iš šalies to pareikalaus. Žvalgantis į šalis, Lukiškių aikštę, kaip centrinę ir politinę Lietuvos aikštę, iki šiol puošia ne Vytis ar kitas laisvės kovų simbolis, ne paminklas „Lietuvių tautai, sukūrusiai Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę“, o paplūdimio gultai, kopų smėlis, nes siūloma didžiuotis ne savo tautos kūryba, o į viską žiūrėti per malonumų visur ieškančio šiuolaikinio žmogaus vartotojo prizmę.

Toks elgesys gali būti pavojingesnis už pačią okupaciją, nes gali pakirsti pačias priešinimosi galimai okupacijai šaknis. Juk masinis pokario lietuvių pasipriešinimas sovietinei okupacijai kilo ir dėl to, kad ano meto Lietuva buvo išugdžiusį daugybę patriotinio jaunimo, tvirtai pasiryžusio gyvybės kaina ginti savo Tėvynę net ir tada, kai pergalės viltis jau buvo užgesusi. Iš šio giluminio ryžto kilo Sąjūdis ir atgimė Lietuva. Ar tokiam ryžtui ugdomas šiuolaikinis Lietuvos jaunimas, jei jam sakoma: žiūrėk: tie, kurie praeityje aukojo savo gyvybę už Tėvynės laisvę, gali būti paskelbti persona non grata, gali būti nelaikomas vertybe (Atmintina diena) ir Birželio 23 d. sukilimas, paskelbęs Lietuvos valstybės atkūrimą 1941 m. ir pareikalavęs per 2000 sukilėlių gyvybių. Mažinant Lietuvos istorijoje sektinų asmeninių pavyzdžių ar paminklo vertų žmonių skaičių, vargu ar reikia stebėtis, kad kasmet vis daugiau Lietuvos jaunimo vengia šaukimo į Lietuvos kariuomenę. 2016 m. tokių dar buvo 270, o štai 2017 m. jau - 5,5 tūkst., 2018 – 7,4 tūkst., 2019 m. – 6,8 tūkst. Ir tai viešai net skatinama: svetainė Delfi spausdina straipsnius, raginančius vengti tarnybos Lietuvos kariuomenėje ir bėgti nuo jos į užsienį (dizainerio Juozo Statkevičiaus straipsnis 2015 m.).

---

Alfonsas Vaišvila         2021-0710

KĄ NORIME ATSIMINTI ATSIMINDAMI 1791 M. GEGUŽĖS 3 D. KONSTITUCIJĄ?

 

Lietuvos seimas 2008 m. paskelbė Lenkijos Konstitucijos, priimtos 1791 m. gegužės 3 d., Atmintina Lietuvos diena, o 2021 metus - tos konstitucijos minėjimo Lietuvoje metais, vieną iš seimo salių – Didžiąją pavadino Gegužės 3-osios konstitucijos vardu. Lietuvos bankas tai dienai pagerbti nutarė išleisti net specialų 20 centų sidabrinę monetą, Prezidentas G. Nausėda savo 2021 06 08 metiniame pranešime pasidžiaugė: „minėjome Abiejų Tautų Respublikos konstitucijos 230-sąias metines Varšuvoje“ ir pažadėjo „spalio mėnesį Vilniuje kartu su Lenkija pagerbti esmine Konstitucijos pataisa tapusią „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo sutartį“. Kas tai per konstitucija, kuriai tiek pagarbaus dėmesio?

1791 m. Jungtinės Lietuvos ir Lenkijos valstybės seimas priėmė 3 teisės aktus: pagrindinį „Valdžios įstatymą“ (Ustawa rządowa[1], 1791 05 03, ir du papildomus: „Įstatymą apie karališkuosius miestus“ (1791 04 18) ir „Abiejų Tautų Tarpusavio įsipareigojimo įstatymą“ (1791 10 20), kurie vėliau buvo apjungti bendru 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos vardu. Kadangi šių aktų priėmimo metu Lietuva ir Lenkija formaliai sudarė vieną konfederacinę valstybę, tai šios konstitucijos svarbą norima išplėsti ir Lietuvos atžvilgiu, laikyti ją ir Lietuvos teisės aktu, o jos priėmimo dieną - Atmintina Lietuvai diena.

Atmintinos dienos laikomos reikšmingomis dienomis, kiek jos yra susijusios su esminiais Lietuvos valstybės kūrimo ir įtvirtinimo faktais (Vikipedija). Todėl natūraliai kyla klausimas, kokias Lietuvos valstybingumui reikšmingas vertybes, įkūnytas toje konstitucijoje, norima priminti dabarties ir ateities Lietuvos kartoms? Kokią perspektyvą lietuvių tautai ir jos valstybingumui žadėjo 1791 m. konstitucija, kurią sveikinti linkusi dalis nūdienos Lietuvos politikų, istorikų ar šiaip viešai besireiškiančių asmenų.

1791 m. konstitucijoje iš tiesų būta kai kurių pažangių naujovių, galėjusių sustiprinti jungtinę Lietuvos Lenkijos valstybę: pirma, atsisakymas nuo valstybei pražūtingos liberum veto teisės, dariusios jungtinę Lietuvos Lenkijos valstybę dažnai bevaldžią, nepajėgiančią laiku priimti valstybę gelbstinčių sprendimų, organizuoti piliečius užsienio agresijai atremti ir vidaus savivaliautojams sudrausminti; antra, norma, nustatanti sprendimų priiminėjimą Seime ir kituose kolektyviniuose dariniuose balsų dauguma, pagreitinančia sprendimų priėmimą; trečia, vykdomosios valdžios (karaliaus) sustiprinimas (kompetencijos išplėtimas), užtikrinantis operatyvų ir besąlygišką įstatymų ir teismų sprendimų vykdymą, savivaliautojų sudrausminimą; ketvirta, išplėtimas piliečio sąvokos, į ją iš dalies įsileidžiant ir karališkųjų miestų miestiečius bei laisvus valstiečius, bet be teisės jiems dalyvauti įstatymų leidyboje; penkta, valdžios padalijimas pagal Š. L. Monteskjė idėją į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją (karaliaus) ir teismų, apdraudžiančią valstybę nuo diktatūros.

Tuo reformos demokratiškumas, pažangumas ir baigėsi: valstybę planuota toliau palikti luominę, su bajorų teisių viršenybe, pagrindinę visuomenės masę (baudžiavinę liaudį) - senoje beteisėje padėtyje, atskirtą nuo elementarių žmogaus teisių ir nelaikomą tautos dalimi, su iš dalies apribota religine tolerancija, uždraudžiant katalikams pereiti į kurią nors kitą tikybą. O svarbiausia – pakeista valstybės santvarka Lietuvai nepalankia kryptimi.

Posūkis unitarinės valstybės link. Iki priimant 1791 m. konstituciją, jungtinė Lietuvos Lenkijos valstybė, kaip žinome, buvo konfederacija su abiejų tautų valstybingumo, nors ir riboto, ženklais. Tai rodė buvimas jungtinio seimo, turėjimas Lietuvai ir Lenkijai ne tik bendrų, bet ir skirtingų įstatymų, teismų sistemų, skirtingų, iždų, kariuomenių. Tuo tarpu pagrindiniame šios konstitucijos įstatyme - „Valdžios įstatyme“ (1791 05 03) Seimas jau nevadinamas jungtiniu Abiejų Tautų seimu. Toks seimas laikomas atgyvenusiu, todėl kartu su liberum veto teise naikinamos ir „bet kurios rūšies konfederacijos ir konfederaciniai seimai, kaip prieštaraujantys šios konstitucijos dvasiai“ (p. 25). Kadangi vartojamas apibendrinantis terminas „bet kurios rūšies konfederacija ir konfederaciniai seimai“, tai reiškia, jog ta pačia norma naikinama ir buvusi Abiejų tautų konfederacija (Respublika) ir jos pagrindinė institucija - konfederacinis (jungtinis) seimas. Vietoj jo kuriamas “vieningos lenkų tautos“ Seimas, sudaromas iš dviejų rūmų - Atstovų ir Senatorių. Jį sudaro „vieninga lenkų tauta“ iš pasiuntinių, renkamų vaivadijų, žemių ir pavietų seimeliuose. Apie LDK, kaip atskirą valstybinį darinį, šiame įstatyme neužsimenama. Pati valstybės teritorija irgi neskirstoma, kaip anksčiau, į Lenkijos karalystę ir LDK, priešingai - skelbiama „vieninga lenkų tauta“ su vieningu seimu, vienu karaliumi, vieningu valdymu, vieningais įstatymais, vieninga teismų sistema, vienu iždu, bendra kariuomene ir viena sostine Varšuva. Iki tol vartotas „abiejų tautų“ terminas visur nuosekliai keičiamas „tautos“ terminu, vartojamu vienaskaita: „tautos kariuomenė“, „karalius, įžengęs į sostą, prisiekia Dievui ir Tautai“, piliečiai vadinami „tautos vientisumo“ gynėjais, kariuomenė privalanti paklusti „tautai, karaliui“, „laisvajai lenkų tautai laidavę galimybę kurti savą įstatymų valdžią...“. Ne Abiejų Tautų, o „Lenkijos sostą norime turėti...“, „apsaugoti kiekvieno lenkų žemės gyventoją“... Ir taip visur minima „tauta“, arba „lenkų tauta“, nuosekliai išvengiant minėto „Abiejų tautų“ termino, vietoje kurio visur vartojant - „Lenkijos Respublika“. Jos terminas vartojamas ir istorijai prisiminti: „apleidus vykdomąją valdžią, nelaimės užplūdo“ ne Abiejų tautų Respubliką, o „Lenkiją“[2].

Todėl natūralu, kad šiame įstatyme, neminimas ir Lietuvos, ar LDK vardas. O kam jį minėti, jei nėra ką juo žymėti. Juk reforma siekta sumoderninti ne „Abiejų Tautų Respubliką“, o kurti naują vieningos „lenkų tautos“ valstybę – Lenkijos Respubliką su viena valdžia, vieningu valdymu, be jokių joje esamų autonomiškų valstybinių darinių. LDK čia jau ne sąjunginė valstybė, o tik viena iš 3-jų Lenkijos provincijų, šalia Didžiosios ir Mažosios Lenkijos. Kitame įstatyme „Apie karališkuosius miestus“ (1791 04 18) Lietuva (LDK) jau atvirai vadinama Lenkijos provincija: „Lietuvos provincijoje (w prowincji litewskiej) yra šie miestai: Vilnius, Gardinas, Kaunas, Minskas...“. Tas pats kartojamas ir kitoje to paties įstatymo vietoje: „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės provincijos miestuose...“[3].

Tai rodo, jog Gegužės 3-sios konstitucija ketino kurti naują „Abiejų tautų“ bendravimo etapą, kuriame LDK jau inkorporuojama į vieningą „Lenkijos Respubliką“, o lietuvių tauta - į vieningą „lenkų tautą“, pačią tautą ir valstybę tradiciškai iš esmės tebetapatinant su bajorija ir jos interesais, nors šiek tiek ir praplėtus piliečio sąvoką karališkaisiais miestiečiais ir laisvaisiais valstiečiais, kurie sudarė nežymią gyventojų dalį. „Revoliucingai nusiteikę Gegužės 3 d. konstitucijos šalininkai, - rašė istorikas Mečislovas Jučas, - ėjo valstybės unifikavimo keliu“[4]. Bet jie ne tik „ėjo“, jie tokią valstybės viziją įtvirtino konkrečiu įstatymu, net konstituciniu. Bet tai nebuvo iš esmės nieko naujo.

1791 m. konstitucija - teisinis įforminimas to, ką buvo parengusi Abiejų Tautų Respublika. Šį kai kam atrodžiusį radikalų posūkį į unitarinę Lenkijos valstybę A. Šapoka 1940 m. vertino kaip „valstybės perversmą“[5], kiti ano meto autoriai – kaip „švelniąją, arba be kraujo įvykusią revoliuciją“ (Ten pat). Bet žiūrint į visa tai per Lietuvos, ar LDK, valstybingumo interesus (kitokiu požiūriu ši konstitucija Lietuvai iš vis būtų neįdomi), tai teks pripažinti, jog tai nebuvo nei perversmas, nei revoliucija, o nuoseklus ir dėsningas įtvirtinimas tų realiai vykusių pokyčių Lietuvos bajorų savimonėje, kuriuos jau buvo paruošusi ir subrandinusi ilgametė „Abiejų Tautų Respublika“. Kad Lenkijos karalystė ir LDK nuo 1569 m. buvo plėtojamos unitarinės valstybės, vadinamos Lenkijos Respublika, link, atvirai rašė Lenkijos istorikai: Stanisław Kutrzeba, Oskar Halecki, Bogusław Leśnodworski (Wikipedia). Abiejų Tautų Respublika jau buvo sulenkinusi Lietuvos politinį elitą tokiu laipsniu, kad Lietuvos bajorai sąmoningai ir noriai be jokios prievartos tapatinosi su lenkų tauta (Lenkijos bajorais): dauguma Lietuvos bajorų ne tik kalbėjo lenkiškai, bet ir laikė save lenkais pagal principą gente lituanus natione polonus (pagal kilmę – lietuvis, pagal tautybę – lenkas), kur tautybė svarbiau už kilimo vietą, nes valstybė priklauso tautiečiams, o ne kraštiečiams.

Šią Lietuvos bajorų daugumos transformaciją į „lenkų tautą“ ir ją lėmusius veiksnius. gana plačiai yra atskleidęs prof. Zigmas Zinkevičius. Jis rašė: XVIII amžiuje Lietuvos didikai savąja kalba jau laikė lenkų kalbą[6]. Ta kalba jų akyse buvo tapusi politinės brandos ženklu. Lietuviškai tik kai kurie bemokėjo. Tai vedė juos prie įsitikinimo, jog jungtinėje valstybėje esanti viena tauta – lenkų (bajorų). Tradicinė „lietuvio“ bajoro sąvoka LDK bajorams pamažu ėmė reikšti tą patį, kaip ir „provincijos lenko“ sąvoka. Todėl XVIII a. pabaigoje tarp Lietuvos bajorų jau pasitaikydavo ir atviro priešiškumo lietuvių kalbai. Žemaičių vyskupas J. D. Lopacinskis 1773 m. skundėsi, kad dauguma Lietuvos bajorų nebenori klausyti pamokslų lietuvių kalba[7].

Šiam lietuvių kalbos išstūmimui iš viešojo gyvenimo tarnavo dvaras, bažnyčia ir mokykla, platinę lenkų kalbą ir menkinę lietuvių. Lenkų dvasininkai lietuviškus papročius ir lietuvių kalbą nuo seno tapatino su pagonybe“, o katalikybę – su lenkiškumu: katalikas - tai lenkas. Perdėm lenkiškas buvęs ir žemesnysis dvasininkijos luoksnis: 1770 m. iš 911 Lietuvos kunigų tik 120 temokėjo lietuviškai[8]. Valstiečiams buvo brukama mintis, kad jų gimtoji lietuvių kalba esanti „prasta“ ir „pagoniška“, iš jos tyčiotasi kaip iš „chamska mowa“. Kai kur kunigai valstiečius už poterių kalbėjimą lietuviškai net baudė. 1766-1767 m. Dubingių dvaro byloje skųstasi, jog klebonas P. Stankevičius lenkiškai poterių neišmokusius valstiečius baudžiąs atimdamas iš jų sermėgas, kepures, juostas. Tai, kad konsistorija į šį skundą neragavo, rodė, jog prievartą melstis lenkiškai ji traktavo kaip normalų dalyką[9].

Lietuvos mokykloms irgi sąmoningai keltas uždavinys sulieti Respublikos tautas į vieną bendrą naciją, lenkišką. Todėl visų tipų mokyklose anuomet mokytojai buvo aplenkėję asmenys arba lenkai. Mokomoji kalba – paprastai tik lenkų (aukštesnėse ir lotynų). Lietuvių kalba net pradinėse mokyklose buvo retas dalykas. Dar intensyviau lenkinti lietuvius per mokyklas imtasi Edukacijos komisijos laikais (nuo 1773 m.), kai ši komisija steigė Lietuvoje daugiau parapinių mokyklų ir reikalavo didinti jose lenkų kalbos vaidmenį[10].

Oficialūs dokumentai nuo XVII a. antros pusės Lietuvoje irgi jau rašomi lenkiškai. Išimtį sudarė tik teismų knygos (iš tradicijos jos rašytos rusėnų kalba), bet nuo 1697 m. lenkų kalbą buvo įsakyta įvesti ir į teismus. Nuo tada jau visi oficialūs pasaulietiniai raštai - lenkiški. Vilniaus kapitula nuo 1783 m. savo aktus irgi ėmė rašyti lenkiškai. III Lietuvos Statuto pirmasis leidimas dar pasirodė rusėnų kalba, o vėlesni leidimai (1614, 1619 m.) jau lenkiškai, nors oficialiai lenkų kalba pripažinta valstybine raštinių kalba Lietuvoje tik nuo 1696 m. Net ir pagrindinis Lietuvos istorijos šaltinis - Lietuvos metrika nuo XVIII a. II pusės saugota net ne Vilniuje, o Varšuvoje. Ir tai, matyt, logiška: jei LDK – Lenkijos provincija, tai ir LDK istorijos kaip Lenkijos provincijos svarbiausi istorijos šaltiniai turi būti saugomi ne provincijoje, o Lenkijos valstybės sostinėje. Šią lietuvių kalbos išstūmimo iš viešo gyvenimo ir jos vietos užleidimo lenkų kalbai tendenciją Z. Zinkevičius vertino kaip padariusią „didžiausią žalą ne tik lietuvių kalbai, bet ir tautinei sąmonei“[11].

Šią tendenciją galima vertinti kaip pakankamą istorinį įrodymą, kokiu mastu ir laipsniu Jungtinė Abiejų Tautų Respublika buvo nuslopinusi Lietuvos bajorų lietuvišką savimonę ir tuo pagrindu paruošusi juos būti vieningos lenkų tautos dalimi ir unitarinės Lenkijos Respublikos rėmėjais ir piliečiais, o Lietuvą laikyti Lenkijos provincija. Gegužės 3 d. „Valdžios įstatymui“ beliko visa tai tik juridiškai įforminti kaip jau įvykusį istorinį faktą. A. Šapoka, atrodo, be reikalo stebėjosi: „Konstitucijos autoriai, neįrašė į ją nė vieno žodžio, kuris būtų galėjęs būti bet kokia atrama lietuviams, ginantiems savo gyvenimo tradicijas“[12]. O ką gi įrašyti ir ką gi „ginti“, jei Lietuvos bajorai jau seniai laiko save tais pačiais lenkais, tik provincijos, o savo istorines „gyvenimo tradicijas“, grindžiamas lietuvių kalba, vadina kartu su lenkais menkavertėmis „pagoniškomis“, katalikui nepriimtinomis. Jei Lietuvos ir Lenkijos bajorai „viena tauta“, viena etnolingvistinė realybė, tai ir klausimas dėl Lietuvos valstybingumo, bent kokia forma reiškiamo, būtų turėjęs atrodyti ne tik dirbtinai keliamas, bet ir beprasmiškas.

Iškalbingas ir Edukacinės komisijos veiklos turinio nutylėjimas. Valdžios įstatymas nustatė 4 žemutinės vykdomosios valdžios komisijas: Edukacijos, Policijos, Kariuomenės ir Iždo. Trijų paskutinių komisijų nariais „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo“ įstatymas (1791 10 20) jau mini ir Lietuvos bajorus. Bet visiškai jų nemini Edukacinėje (Švietimo) komisijoje. Ir vėl, matyt, neatsitiktinai. O ką gi skirtingo nuo lenkų bajorų jie būtų gynę toje komisijoje? Juk Lietuvos bajorai, sakėme, neturi lietuviškos etnolingvistinės sąmonės: kalba lenkiškai, laiko save lenkais. negi jie norės, kad jų vaikai būtų mokomi Lietuvos mokyklose ne bajorų (lenkų), o „chamų“ kalbos, ne bajoriškų, o neva „pagoniškų“ katalikui netinkamų tradicijų. Be to, juk jie nori sulenkinti ir savo valstiečius, juos atkalbėti, atpratinti nuo lietuvių kalbos, nuo lietuviškų tradicijų kaip neva „pagoniškų“, t. y. nori net ir prievarta atsitemti paskui save į lenkystę ir pagrindinę tautos dalį - baudžiavinius valstiečius - paskutinę socialinę lietuvybės atramą.

Todėl vieningoje Lenkijos Respublikoje, grindžiamoje lenkiško etnolingvistinio prado vyravimu, suprantama, vieninga turėjo būti ir švietimo sistema su vieninga valstybinė lenkų kalba, su lenkų istorijos ir kultūros mokymu, su galimais jame intarpais iš buvusios LDK istorijos. Net ir neveikiant 1791 m. konstitucijai, XVIII a. pabaigos ir XIX a. pradžios Lietuvos parapinėse mokyklose dėl to paties Lietuvos bajorų tapatinimosi su lenkais, mokymas dažniausiai vyko lenkų kalba. Net ir XIX a. sukilimai Lietuvoje tebevyko su lenkiškumo ženklais ir lozungais. Šitaip nuosekliai turėjo būti likviduotas etnolingvistinis lietuvių tautos prioritetas, kurį praradusi lietuvių tauta jau nėra lietuvių.

Tai reiškia, jog šioje dalyje 1791 m. konstitucija nieko naujo nepasakė, ji tik pagrindinio įstatymo lygmeniu įtvirtino šį perėjimą prie aukštesnės LDK polonizavimo stadijos: įtvirtino sulenkėjusių Lietuvos bajorų tylų atsisakymą nuo savo valstybės, nuo savo protėvių kalbos, tradicijų ir nuo etnolingvistinės lietuvių tautos ateities. Todėl nieko keista, kad šią Lenkijos konstituciją Jonas Šliūpas atvirai vadino „antkapiu Lietuvos valstybingumui“, o prof. Z. Zinkevičius – įstatymiškai pasmerkusią pačią lietuvių tautą „lėtai mirčiai“ (IV p. 17-18). “Jeigu būtų įsigaliojęs Lenkijos seimo 1791m. gegužės 3 d. patvirtintas „Valdymo įstatymas“, jis būtų galutinai įtvirtinęs Liublino unijos sumanytojų tikslus: sulenkinti ir ištrinti iš istorijos lietuvių tautą, padaryti negalimus jos siekius turėti savo valstybę“[13].

Šiuo savo tyliu atsisakymu nuo savo valstybės Lietuvos bajorai taip pat tyliai perleido Lenkijos Respublikai ir savo protėvių teritorijas, paverčiant jas Lenkijos provincinėmis žemėmis. Šiuo požiūriu įdomi gali būti lenkų istoriko Antonio Urbańskio, knyga „Memento kresowe“ (Pakraščių paminklai, 1929 m.), kurioje jis aprašė kai kuriuos vidurio Lietuvos dvarus (Rokiškio, Tytuvėnų, Aukštadavo, Skaraitiškės, Rietavo, Siesikų ir kt.), kaip Lenkijos valstybės teritorijos pakraščių (kresų) paminklus. Kartu teigė, esą „praėjusiais amžiais Lenkija įgijo pagrįstą teise į tas žemes, kurios sugėrė tiek lenkų kraujo“. A. Urbańskis tiesiog naujomis sąlygomis pakartojo tą pačią 1791 m. konstitucijos mintį: Lietuva - Lenkijos provincija (kres) ir tai traktavo kaip istorinį pagrindą (teisę) savintis jos žemes.

Todėl kai tik baudžiavinė lietuvių tautos dalis išsivadavo iš tų pačių sulenkėjusių, nuo savo tautos atskilusių bajorų valdžios ir ėmė veikti savo interesais, į pirmą vietą išeina lietuviškoji etnolingvistinė sąmonė, reikalaujanti ir ją atitinkančio, jai tarnaujančio valstybingumo. Dėl to konstitucijoje skelbta „viena tauta“ negrįžtamai suskyla į dvi tautas, siekiančias atskiro valstybingumo. Šie „naujieji“ lietuviai 1918 m. jau nieko nenori girdėti apie 1569 m. „Abiejų tautų Respubliką“, tuo labiau apie 1791 m. gegužės 3-sios „konstituciją“, skelbusią Lietuvą Lenkijos provincija. Tai, žinoma, turėjo papiktinti „vieningą tautą“, kuri 1920 m. ir pradėjo savo „istorinių žemių“ atsiėmimo žygį prieš politiškai ir etniškai mirti nesiruošiančią, bet savo valstybingumo siekiančią Lenkijos provinciją-Lietuvą. Su tuo sutiko ir žymi dalis Lietuvos bajorų-dvarininkų, pretendavusių 1920 m. į „penktosios kolonos“ (P.O.W.) vaidmenį, siekiant palengvinti J. Pilsudskio ir L. Želigovskio (buvusių LDK bajorų, bet svetimiesiems tarnauti nuėjusių) vedamai „vieningai tautai“ susigrąžinti Lenkijai jos separatizmo apimtą „provinciją“[14]. Ji okupavo Lietuvos sostinę su trečdaliu Lietuvos Respublikos teritorijos. Ir tam pateisinimo, žinoma, ieškojo unijoje, o taip pat ir - 1791 m. konstitucijoje, nustačiusioje Lietuvos teritorijai Lenkijos provincijos statusą.

Logiškas ir modernus šios tendencijos tęsinys yra ir tai, kad nė vienas šiuolaikinės demokratinės Lenkijos pareigūnas, net ir dabartinis Lenkijos ministras pirmininkas Mateusz. Morawiecki, vadindamas 2021 m. lietuvius „broliais“, nematė ir nemato reikalo atsiprašyti tų „brolių“ už 1920 m. Vilniaus ir Vilniaus krašto okupaciją, nes iki šiol manė ir tebemano, jog nebuvo jokios okupacijos, o tik atkūrimas Lenkijos suvereniteto buvusiai savo provincijai, vadintai Lietuvos, ar LDK vardu.

Atsiprašymas nėra vien tik nereikšmingas mandagumo ženklas. Tai okupacijos fakto ir jo neteisėtumo pripažinimas ir kartu atsisakymas ateityje nuo pretenzijų į tas teritorijas, dėl kurių okupacijos atsiprašoma. Neatsitiktinai kai kurių Vakarų valstybių vadovai jau yra atsiprašę Afrikos ir kitų žemynų tautų dėl jų atžvilgiu vykdytos kolonializmo politikos. Europoje to neketina daryti Rusija ir Lenkija. Atsiprašymas - tai atsisakymas nuo imperinių pretenzijų ir nusiteikimas ateities civilizuotiems santykiams, kuriems pagrindą padeda irgi civilizuotas (tarptautinę teisę atitinkantis) tautų tarpusavio santykių istorijos įvertinimas. Vadinasi, nesant tokio atsiprašymo, atsisakoma teisiškai įvertinti smurtinį 1920 m. Vilniaus, Suvalkų kraštų prijungimą prie Lenkijos ir tuo pačiu išsakomas savo laikysenos neapibrėžtumas šiuo klausimu ateičiai. Tai, kad šios pretenzijos gyvos Lenkijos visuomenėje matosi ne tik iš ten veikiančių taip vadinamų Lenkijos pakraščių (kresų) visuomeninių organizacijų asociacijos, bet ir iš vyriausybinių institucijų laikysenos, linkusios „ginti“ Lietuvoje gyvenančius lenkus taip, tarsi jie būtų ne Lietuvos, o Lenkijos piliečiai (Lenkijos valstybės „kortos“ dalinimas Lietuvos piliečiams-lenkams). Ypač tai aiškiai matėsi esant Lenkijos užsienio ministrui Sikorskiui.

Ką reiškė kai kurių Lietuvos bajorų nepritarimas 1791 m. Konstitucijai? Šią konstituciją priėmusiame Ketverių metų seime dalyvavo 58 pasiuntiniai iš LDK žemių, bet jie atstovavo ne LDK kaip atskiram valstybiniam dariniui, o „vieningai lenkų tautai“, nes buvo atvykę ne iš LDK valstybės, o tik iš tuo vardu vadinamos Lenkijos provincijos, save laikantys „lietuviškais“, arba „provincijos lenkais“. Pagrindinį konstitucijos įstatymą „Valdžios įstatymą“ pasirašė 5 LDK provincijos žymesni bajorai pasiuntiniai: Kazimieras Nesteras Sapiega, Jurgis Korvin-Kosakovskis, Kazimieras Konstantinas Plieteris, Juozas Zabiela ir Jackus Putkameris. Įsipareigojimo, arba Įžado įstatymą pasirašė 8 Lietuvos bajorai.

Išeitų dauguma LDK bajorų Konstitucijos nepasirašė. Tai gal nepasirašiusieji protestavo prieš siekį paversti LDK Lenkijos provincija, prieš „Abiejų tautų“ suliejimą į „vieningą lenkų tautą“? Deja. Tam svarbus yra argumentas-faktas, kad Konstitucijos, kaip žinia, nepasirašė ir nemaža dalis Lenkijos bajorų. O tai pagrindas manyti, jog pagrindinis nepritarimo 1791 m. konstitucijai motyvas buvo ne atskirų Lietuvos bajorų tariamas „lietuviškasis patriotizmas“, o įprastas žymios bajorų dalies susirūpinimas savo luominėmis privilegijomis. Tiek Lietuvos, tiek ir Lenkijos bajorija, absoliutinusi savo luomines privilegijas ir laisves, tradiciškai bijojo karaliaus valdžios stiprinimo (neva despotizmo), sosto paveldimumo, nemažesnę grėsmę savo privilegijoms jie matė ir nuostatoje išplėsti piliečio sąvoką, įtraukiant į ją miestiečius ir laisvus valstiečius - naujus konkurentus dėl valdžios, nepatraukliai jiems turėjo atrodyti ir nustatymas griežtos pareigos mokėti valstybei mokesčius, tarnauti kariuomenėje (iki tol šiuos mokesčius jie buvo perkėlę valstiečiams ir miestiečiams). Būta nepatenkintų ir dėl panaikinimo minėtos liberum veto teisės, su kuria buvo siejamas atskiro bajoro politinis reikšmingumas seime. Visa tai vienodai negalėjo patikti tiek Lenkijos, tiek ir Lietuvos bajorų daliai, kėlusiai savo asmeninę, luominę naudą aukščiau valstybinės.

Svarbu žinoti ne tik faktus, bet ir ką jie reiškia

Kiek lietuviškumo ateičiai turėjo būti spalio 20 d. akte? Norėdami 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijoje vis tik atrasti Lietuvai palankių teisės normų ir tuo pagrindu laikyti ją ir Lietuvos teisės aktu, kai kurie dabarties istorikai L. Glemža, E. Raila, R. Čepaitienė ir kiti, taip pat dalis Lietuvos seimo, net ir Lietuvos Prezidentas linkę manyti, jog 1791 m. konstitucija nekūrusi unitarinės Lenkijos valstybės, nes apie tai esą liudija Lietuvos bajorų iniciatyva 1791 m. spalio 20 d. priimtas „Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimo (įžado) įstatymas“, kuris jau ne tik mini „Abiejų tautų Respubliką“, LDK, „konfederacinį seimą“, bet ir nustatė vienodą su lenkais Lietuvos bajorų skaičių Iždo, Karo komisijose ir vieną trečdalį lietuvių - Policijos komisijoje. Lenkų istorikas J. Bardach tai laiko „esmine Valdžios įstatymo pataisa“[15] lietuvių naudai ir argumentu prieš unitarinę Lenkijos Respubliką. Tą patį, matėme, pabrėžė ir Lietuvos Prezidentas savo metiniame pranešime.

Taip mąstantys ignoruoja faktą, jog Įsipareigojimo įstatymas savo temos reikšmingumu yra nepalyginamai menkesnės juridinės reikšmės nei Valdžios įstatymas, nes skirtas ne strateginiams (esminiams), o tik operatyviniams (antraeiliams) vykdomosios valdžios (ir dar žemiausios) klausimams reguliuoti, nieko esminio nekeičiantis ir negalintis keisti Valdžios įstatymu nustatytame strateginiame, unitarinės Lenkijos Respublikos modelyje. Tokių komisijų sprendimai skirti ne tam modeliui kurti ar ką nors jame iš esmės keisti, o tik praktiškai jį įgyvendinti: „vykdomoji valdžia negalės leisti ir aiškinti įstatymų, uždėti mokesčių ar rinkliavų“ (p. 25-26). Todėl Valdžios įstatymu nustatytai tvarkai visai nesvarbu, ar tose komisijose dalyvaus ir Lietuvos bajorai, kiek jų dalyvaus, svarbu tik tai, kad toms komisijoms nepripažinta teisė ką nors keisti toje strateginėje tvarkoje. Dėl to šis faktas nebuvo ir negalėjo būti „esminė Valdžios įstatymo pataisa“, nes ji absoliučiai nieko nekeitė ir negalėjo keisti Valdžios įstatymo nustatytoje valstybės sąrangoje. Manyti kitaip, tai norimą vaizduoti esamu. Tai pirma.

Antra, svarbiausia - kam Lietuvos bajorai tose komisijose turėjo atstovauti, kokias vertybes ginti. Atstovauti Lietuvai, arba LDK jie, žinoma, negalėjo vien dėl to, kad tokio valstybinio darinio tiesiog nebuvo „vieningos Lenkijos Respublikos“ modelyje. Siūlyti tose komisijose kokių nors skirtingų nuo Lenkijos mokesčių, rinkliavų, kariuomenės pristatymo kvotų ar kitokių dalykų, esant vieningam valdymui, vieningiems įstatymams, jie irgi būtų negalėję, nes tai neįėjo į tų komisijų kompetenciją. Tai pripažįsta ir kai kurie istorikai (M. Jučas)[16]. Todėl į klausimą, kam Lietuvos bajorai galėjo atstovauti tose komisijose, lieka vienintelis atsakymas – savo pačių luominėms privilegijoms, savo socialiniam išskirtinumui kitų socialinių luomų gerovės sąskaita. Bet šiais interesais Lietuvos bajorai jau visiškai sutapo su lygiai tokių pat rūpesčių turinčiais Lenkijos bajorais.

Įstatymas Lietuvos bajorų nerimui išsklaidyti. Įsipareigojimo įstatymas atsirado ne tam, kad ką nors keistų pagrindiniame įstatyme, o kad nuramintų Lietuvos bajorus, kaip provincijos lenkus, kad jie nebus apeinami unitarinėje Lenkijos Respublikoje skirstant valstybines tarnybas. Šį jų nerimą supratę, Įsipareigojimo įstatymo autoriai ir pasižadėjo žemutinėse vykdomosios grandies komisijose skirti vietų ir „Lietuvos provincijos“ bajorams, save „lenkais“ laikantiems: „savi“ nekels nepriimtinų lenkams reikalavimų. Todėl Įsipareigojimo aktą galima vertinti kaip savotišką paaiškinamąjį, kai kuriuos klausimus techniškai sukonkretinantį raštą prie Valdžios įstatymo, skirtą Lietuvos bajorų nerimui išsklaidyti.

Tai pripažinus, jau galima atlaidžiau žiūrėti ir į tuos prieštaravimus, kuriuose yra susipainiojęs Įsipareigojimo įstatymas. Jame rašoma apie Lenkijos Karūną ir LDK kaip neva atskiras valstybes, „konfederuotą seimą“ ir čia pat mini „bendrą tėvynę Lenkijos Respubliką“, „vieningą nedalomą iždą“ nors pagrindinis Valdžios įstatymas nemini nei „Abiejų tautų Respublikos“, nei LDK, o „konfereruotus seimus“, matėme, net draudė specialiu VII straipsniu. Bet čia svarbu ne logika, o politinis siekis nuraminti Lietuvos bajorus, pasakyti neva ir unitarinėje Lenkijos Respublikoje toliau išliks ir „Abiejų Tautų Respublika“, ir „konfederuotas seimas“, ir kad Lietuvos bajorams bus skiriamos tarnybos 3-jose komisijose. Prof. Z. Zinkevičius visa tai pagrįstai vadino „pigiu triuku lietuviams nuraminti“[17]. Šis „triukas“ tuo metu buvo itin reikalingas lenkams, siekiant išsaugoti unitarinį Lenkijos Respublikos modelį ir kartu sutelkti „Lenkijos Respublikos gyventojus Rusijos grėsmės akivaizdoje“ (tuo tikslu buvo santykinai išplėsta ir piliečio sąvoka).

Šitaip traktuojant Įsipareigojimo įstatymą, jau galima paaiškinti ne tik jame esamus prieštaravimus Valdžios įstatymui, bet ir suvokti jo politinę paskirtį.

                      Atskirų autorių bandymai ieškoti 1791 m. konstitucijoje to, ko joje nebuvo. Kai kurie istorikai, galbūt įžvelgę minėtus prieštaravimus, ragina šios konstitucijos neskaityti pažodžiui, kitaip sakant, ieškoti joje ne to, kas joje yra, o to, ko joje nėra, kad tame „ko nėra“ būtų galima atrasti reikšmę ir Lietuvai, jos valstybingumo panaikinimą pavaizduoti kaip jo išsaugojimą ar net sustiprinimą. Todėl tokiam mąstymui būdingas kurioziškumas. Štai VDU doc. Liudas Glemža pripažįsta, kad Gegužės 3 d. konstitucijoje (tiksliau „Valdžios įstatyme –A. V.) „nutylėtas (arba „aplenktas“) LDK valstybingumas“ ir čia pat, be įrodymų daro išvadą: „Gegužės 3 d. Konstitucija yra nepaprastai reikšmingas dokumentas Lietuvos istorijoje“[18]. Jei „dokumentas“ gali būti reikšmingas ir tam, kuris tame dokumente net „neminimas“, „apeinamas“, tai, išeitų, jog jis gali būti reikšmingas ir Kinijos istorijai, nes Kinija irgi tame akte neminima. Galbūt „nepaprastu reikšmingumu“ čia norima įvardinti patį Lietuvos paskelbimą Lenkijos Respublikos provincija? Bet tokiu atveju šis dokumentas jau būtų buvęs Lietuvai ne tik „reikšmingas“, bet ir lemtingas. E. Railai irgi be įrodymų atrodė, jog „Visa Konstitucija įtvirtino abiejų šalių suverenitetą ir valstybingumą“! J. Bardachas, sureikšmindamas Lietuvos bajorų dalyvavimą minėtose komisijose ir jose nustatytą lygų Lietuvos ir Lenkijos bajorų skaičių, laikė įrodymu, jog „Lenkijos karūna ir LDK lygiavertės politikos partnerės“ (p. 74). Čia sąmoningai ignoruojamas faktas, kad tos komisijos, kaip minėta, priklausė žemutinei vykdomosios valdžios grandžiai, neturinčiai kompetencijos priimti jokių įstatymo galią turinčių aktų, o atvirkščiai - skirtos šiai konstitucijai ir kitokiems vieningo Seimo įstatymams įgyvendinti. Valdžios įstatymas, save vadindamas konstitucija, imperatyviai nurodė: „šią konstituciją visame kame turi atitikti kiti dabartinio Seimo išleidžiami įstatymai“ (preambulė)[19], vadinasi ir - „Abiejų tautų įsipareigojimo“ aktas. Apie „partnerių lygiateisiškumą“ būtų galima kalbėti nebent tuo atveju, jei tokią lygybę būtų įtvirtinta pagrindinio Valdžios įstatymo formuluojamoje strateginėje Lenkijos valstybės sąrangoje, teikiant LDK sąjunginio ar autonominio darinio statusą. Dalinė lygybė vykdymo grandyje ir dar pasižadėjimo akte – tai ne esmės, o įstatymų techninio įgyvendinimo specifikos klausimas.

Tiems, kurie nori itin sureikšminti Lietuvos bajorų dalyvavimą minėtos komisijose, galima priminti analogiją su Lietuvos atstovų buvimu sovietinėse valdžios institucijose. Sovietų konstitucija okupuotą Lietuvą, kaip žinome, vadino ne provincija, o psichologiškai patrauklesniu „sąjunginės Sovietų Sąjungos respublikos“ vardu. Lietuvos „atstovams“ buvo leista dalyvauti net aukščiausiose sovietų valdžios institucijose (Aukščiausioje Taryboje). Bet veikdami šiose institucijose, jie atstovavo ne Lietuvai, o jos okupacijai maskuoti, legalizuoti, įtvirtinti. „Atstovai“ be savo valstybės, visur yra ne „atstovai“, o tik savo tautos vienokio ar kitokio pavergimo (šiuo atveju sulenkinimo ar surusinimo) talkininkai.

Taigi turime pagrindinį kuriozą: Valdžios įstatymas kuria unitarinės valstybės modelį, o jo sudėtine dalimi laikomas Įsipareigojimo įstatymas tarsi sako: Nieko panašaus – paliekame ir dualistinę „Abiejų Tautų Respubliką“ su buvusiu konfederaciniu seimu, nesvarbu, kad tokį seimą ką tik buvo uždraudęs pagrindinis tos konstitucijos įstatymas, ir kad tas pats įstatymas nei žodžiu neužsimena apie „Abiejų Tautų Respubliką“, nesvarbu ir tai, kad tas įstatymas įsakmiai, matėme, draudė priimti kitus įstatymus, jam prieštaraujančius. Vadinasi, visos Įsipareigojimo akto kalbos apie Abiejų Tautų respubliką, apie „konfederuotą seimą“, kaip prieštaraujančios pagrindiniam konstitucijos įstatymui, turėtų būti laikomos niekinėmis ir traktuojamos kaip neįpareigojantis tekstas. Tačiau komentatoriai pastarosios normos neskaito arba ja netiki, todėl atsitiko, kaip liaudės patarlėje: Ir vilkas sotus, ir avis sveika“ - sukurta ir unitarinė valstybė, ir neva išsaugota „Abiejų Tautų Respublika“, išsaugotas ir „abiejų šalių suverenitetas ir valstybingumą“[20], ir Lenkijos karūnos ir LDK kaip „politikos partnerių lygiavertiškumas“. Bet taip atsitinka tik tada, kai kiekvienas iš dviejų šalia esančių ir turiniu susijusių įstatymų skaitomas atskirai ir suvokiamas atskirai, kad reikiamu momentu būtų galima pasirinkti mums patraukliau atrodantį. Kai istorikai virsta politikais, tada iš tiesų nelengva susivokti, kuris iš dviejų įstatymų kalba apie esmės, o kuris – apie techninius tos esmės įgyvenimo dalykus.

Taigi į Gegužės 3-čiąją atėjo „Abiejų Tautų Respublika“, o išėjo jau – „vieninga Lenkijos Respublika“: Lenkijai – tai reiškė pažangą, Lietuvai – grėsmę išnykti.

Geri dabarties santykiai su Lenkija nėra pagrindas iškreiptai aiškinti istoriją. Nepalankius Lietuvos egzistencijai istorijos įvykius vaizduoti palankiais ir dar vertais atmintinos Lietuvai dienos, vargu ar yra oru. Geri dabarties santykiai su Lenkija nereikalauja atitinkamai iškreipti praeities įvykių, nes tokie santykiai kuriami orientuojantis ne į praeitį, o į ateitį. Praeitį reikia žinoti tik tam, kad nepavyzdinga praeitis nebūtų pavyzdys ateities santykiams. Bet žinoti istoriją nepakanka, ją dar reikia ir adekvačiai suvokti, kad Lietuvos valstybingumui ir tautos išlikčiai grėsmę kėlę istoriniai įvykiai nebūtų skelbiami Lietuvai atmintinomis dienomis. istoriniai įvykiai nebūtų skelbiami Lietuvai atmintinomis dienomis, nebent negatyviąja gedulo prasme, kaip kad kasmet atsimename birželio 14 d. Gedulo dieną – masinio lietuvių trėmimo į Sibirą dieną.

Ar korektiška Atminties diena pagerbti teisės aktą, ignoravusį Lietuvos valstybingumą? Gegužės 3-ios konstitucijos priėmimo dienos paskelbimą Lietuvai Atmintina diena, sunku pavadinti kitaip, kaip kvietimą švęsti Lietuvos valstybingumo iškeitimą į Lenkijos provincijos statusą. Tuo rodomas tam tikras lietuvių tautos valstybingumo siekio nebranginimas, nutylėjimas veiksnių, galėjusių kėsintis ne tik į Lietuvos valstybingumą, bet ir į lietuvių tautos etnolingvistinę ateitį. Kad tai buvo pavojingas Lietuvai ir jos ateičiai dokumentas, patvirtino po to sekę ateities įvykiai, kai atgimusi Lenkijos valstybė po 1918 m. ėmė karu reikšti pretenzijas į Lietuvos teritoriją kaip į savo provincijos žemes. Ar nepanašiai šiandien mąsto ir Kremliaus vadovas, grįsdamas savo „istoriniuose straipsniuose“ teritorines pretenzijas kaimynams.

Siekis įsiteikti užsienio jėgoms kuria ir kitokį kuriozą: Birželio 23 d. sukilimas, paskelbęs Lietuvos valstybės atkūrimą, Atmintina Lietuvai diena nelaikomas, o Lietuvos (LDK) pažeminimas iki kitos valstybės provincijos – laikomas. Toks elgesys savotiškai susišaukia su 2019 m. paskyrimu nacionalinės premijos M. Ivaškevičiui už romaną „Žali“ (2002, 2018), besityčiojančiam iš paties lietuvių tautos nepriklausomybės, valstybingumo siekio ir dėl jo žuvusių laisvės kovotojų? Pirmu atveju tarsi norima džiaugsmingai prisiminti Lietuvos valstybingumo nužeminimą iki Lenkijos provincijos, antru atveju – paversti valstybingumo (nepriklausomybės) siekį patyčių objektu, skatinant tokias patyčias valstybės garbės ženklais. Su tuo susijęs ir valdžios nenoras Lukiškių aikštėje statyti valstybingumo ir jam skirtų laisvės kovų simbolių. Tuo sąmoningai ar nesąmoningai formuojama antipatriotinė Lietuvos žmonių, ypač jaunimo, sąmonė, nesusimąstant, ar tuo nekeliama psichologinė grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui ir nežeminamas dėl valstybingumo atkūrimo ir išsaugojimo tiek kentėjusios tautos orumas?

[1] Lenk. terminas Ustawa rządowa mūsų literatūroje verčiamas į lietuvių kalbą „Valdymo įstatymas“ teisiniu požiūriu netiksliai, nes tai ne valdymo, o valdžios subjektų - aukščiausios valstybinės valdžios institucijų steigimo, jų sudarymo tvarkos, kompetencijų, tarpusavio pavaldumo reglamentavimo ir kartu naujos valstybės vizijos įtvirtinimo įstatymas. Todėl verstinas Valdžios įstatymu. Valdymas yra jau įsteigtų Aukščiausios ir Vykdomosios valdžių praktinis veikimas, nuleidžiantis šią valstybės viziją į konkrečių žmonių ir žemesnių vykdomosios valdžios institucijų santykius, priimant įvairius lokalius įstatymus ir jų taikymo aktus.

[2] Bardach, Juliusz, 1791 metų gegužės 3-osios konstitucija ir abiejų tautų tarpusavio įžadas (įsipareigojimas). Vertė Eligijus Raila, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001p. 17, 21, 25-26.

[3] Ten pat, p. 52.

[4] Jučas, M. Gegužės 3-sios konstitucija. – in: Bardach, J. Min. veik..., p.10.

[5] Šapoka, A. Gegužės 3 d. Konstitucija ir Lietuva. - Lietuvos praeitis, t. I, Kaunas, 1940, p. 157

[6] Zinkevičius, Z. Lietuvių kalbos istorija IV: Lietuvių kalba XVIII-XIX a., 1990, Vilnius: Mintis, p. 13.

[7] Ten pat, p. 14.

[8] Ten pat.

[9] Ten pat, p. 18

[10] Ten pat, p. 18.

[11] Ten pat, p. 15.

[12] Šapoka, A. Min. str. p. 178.

[13] Zinkevičius, Z. Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013, p. 181.

[14] Raseinių aps. Rakavos dvaro savininkas, save lenku laikantis, Feliksas Ščesnas Pšeciševskis, 1924 m. susirgęs, šaukė savo artimiesiems: “Padarykite, kad neliktų tos prakeiktos Lietuvos ir aš būsiu sveikas“ (Darbininkas, 1924 02 13).

[15] Bardach, J. Min. veik. p. 73.

[16] Jučas, M. Gegužės 3 d. konstitucija.- in: Bardach, J. Min. veik., p. 10.

[17] Zinkevičius. Z. Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013, p.181. Lietuvos gynybai. – in: Birželis kvietė į kovą. 2021, sudarytojas Vidmantas Valiušaitis., Žara, p. 62.

[18] Glemža. L. Gegužės 3 d. konstitucija: modernios valstybės aušra, // propatria, politika, 2021 05. Ir Gegužės 3-iosios Konstitucija – viena pirmųjų pasaulyje ir Europoje (inter. šaltinis

[19] Bardach, J. Min. veik., p. 14.

[20] Raila, E. d. Gegužės 3-sios konstitucija – Lietuvos antkapis, pirmoji Europos Sąjunga ar vienijimasis prieš Rusijos grėsmę, 2021 05 03 (inter. šaltinis).

 

---

 

KVIETIMAS

Gegužės 3 d. 16 val. LR Seimo Lankytojų centre, Gedimino pr. 60, rengiamas knygos “Tautos kuriama Lietuva” pristatymas. Dalyvaus knygos leidėjai, straipsnių autoriai. Paminėsime  Lietuvai pagražinti draugijos Garbės pirmininko, politinio kalinio ir tremtinio, pirmojo atkurtos Vilniaus arkikatedros bazilikos klebono, žinomo visuomenės veikėjo monsinjoro Kazimiero Vasiliausko 100-ąsias gimimo metines.

Renginį globoja LR Seimo narys prof. Valdas Rakutis.

Renginio organizatoriai:  

 

---

Kvietimas

Gerbiami Kupiškėnai

Maloniai kviečiame Jus 2022-05-06 d. 17.30 val. į Kupiškį,

kur Viešojoje bibliotekoje (Krantinės g. 24) įvyks knygos-albumo

„Tautos kuriama Lietuva“ sutiktuvės.

Knygą, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos šimtmečio metams, parengė ir išleido XXVII knygos mėgėjų draugija, Lietuvai pagražinti draugija ir Pasaulio lietuvių centras.

Renginyje dalyvaus knygos leidėjai, redaktorius, rašytojas Laimonas Inis, sudarytojai Dalia Poškienė, Juozas Dingelis, straipsnių autoriai, valstybės institucijų atstovai, LPD   Kupiškio skyriaus ir kitų NVO nariai.

Naująją knygą galėsite įsigyti.

Pagarbiai

---

Sveiki sulaukę šv. Velykų!

Su Kristaus atgimimu teatgimsta teisingumas ir taika pasaulyje.

Tik pasaulio tautų vienybė, gali sustabdyti beprotišką karą Ukrainoje ir masines žmonių žudynes.

Meldžiame Visagalį Dievą, kad apšviestų Pasaulio šalių vadovų protus.

Pagarbiai

Juozas Dingelis

Lietuviški kiaušinių raštai...

---

Kvietimas

Gerbiami Ignaliniečiai

Maloniai kviečiame Jus 2022-04- 22 d. 15 val. į Ignalinos Krašto muziejų,

kur įvyks knygos-albumo „Tautos kuriama Lietuva“ sutiktuvės ir LPD Ignalinosskyriaus steigiamasis susirinkimas.

Knygą, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos šimtmečio metams, parengė ir išleido XXVII knygos mėgėjų draugija, Lietuvai pagražinti draugija ir Pasaulio lietuvių centras.

Renginyje dalyvaus knygos leidėjai, redaktorius,rašytodas Laimonas Inis, sudarytojai Dalia Poškienė, Juozas Dingelis, straipsnių autoriai, valstybės institucijų atstovai,

NVO ir LPD nariai.

Naująją knygą galėsite įsigyti.

Renginio metu pagerbsime Iūsų kraštietę, mokytoją, didelę Lietuvos patriotę,

Birutę Raginytę Žemaitienę

jos 90-mečio proga.

---

Sveiki Mielieji,

---

---

 Kvietimas

---

KOVO 27 d.

Liekupio bendruomenėje įvyko susitikimas, susipažinimas su ukrainiečiais, laikinai apsistojusiais mūsų mieste.

Visus atvykusius pasveikino ir padėkojo Liekupio bendruomenės pirmininkas Vaclovas Laucius. Suteikus žodį pasisakė Savivaldybės Tarybos nariai – Rimantas Narkūnas ir Arūnas Balčiūnas. Kalbėjo ir dėkojo už pakvietimą ukrainiečių koordinacinės grupės vadovė Tatjana Patokova. Ukrainiečiai vaikai buvo pakviesti dalyvauti dailės užsiėmime bendruomenės namelyje. Piešimo pamoką pravedė Trečio amžiaus universiteto Tapybos fakulteto vadovė Vida Špakauskienė ir dvi pagalbininkės studentės Virginija Narkevičiene ir Irena Lukšienė..

Pasirodė magijos

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos gestų kalbos mokytojas bei Kurčiųjų kultūros centro vadovas Vilius Glušokas ir Panevėžio kurčiųjų kultūros centro atstovas bei vienas iš keturių pasaulyje geriausių ilizionistų Michailas Chovanskis

Svečius pavaišinome pirmininko išvirtais ukrainietiškais barščiais. Liekupiečiai už barščius atsidėkojo parama ukrainiečiams į aukų dėžutę. Šaunios šeimininkės - Aldona Marcinkevičienė, Diana Vaitiekūnienė ir Eglė Venckūnienė išvirė net 57 cepelinus.

Šiltai pabendravome, vyko užsiėmimai lauke, A.Balčiūnas visus mokė diskgolfa.

Taip, diskgolfas yra būtent toks žaidimas, kaip skamba ir jo pavadinimas. DISKAI + GOLFAS. Jeigu paprastame golfe naudojamos lazdos ir kamuoliukai, kuriuos reikia įmušti į duobutę, tai diskgolfe naudojame specialius skraidančius diskus, kuriuos reikia pataikyti į specialius taikinius (metalinius krepšius).

Vėliau netikėtai atvažiavęs su keturačiu liekupietis Saulius Skaburskis , pavėžino vaikus, buvo susidariusi pasivažinėti nemaža eilė vaikų ukrainiečių ir liekupiečių. Liekupiečiai pasakojo apie savo bendruomenę, kvietė atvykti į svečius Tarybos narys Rimantas Narkūnas pasiūlė suorganizuoti ateityje jaunimo sporto varžybas. Tam visi pritarė. Mažesni Vaikai taip pat noriai bendravo, prašė tėvelių išversti norimą pasakyti žodį naujam draugui iš Ukrainos. Mes padovanojome organizatorių - Liekupio bendruomenės, Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus ir Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus dovanėles vaikams.

Išsiskirdami nusifotografavome ir kelis sykius sušukome...

,,Slava herojam‘‘

---

Mielieji,

Minime vieną iškiliausių mūsų šalies istorinių datų.

Atkurta Lietuvos Nepriklausomybė įprasmina Laisvės, Tikėjimo, Vilties istorinį kelią.

 Tikėkime, kad visų darna, stiprybė,  apsaugos mūsų būtį gyventi saugioje šalyje, kad mūsų padangės netemdys juodi karo dūmai.

 Būkite pasveikinti, būkite saugūs ir sveiki mūsų kuriamoje Tvarioje valstybėje!

Dalia Poškienė

---

 

Mielieji, 

Sveiki sulaukę Šv. Kalėdų!

---

 Pro memoria Laima Keraitienė

Lapkričio 26-ąją eidama 77–uosius metus mirė Laima Keraitienė – žinoma Lietuvos ir Rokiškio rajono politikė bei visuomenės veikėja, agronomė. 1963 m. baigė Antalieptės Žemės ūkio technikumą, 1970 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto sodininkystės - daržininkystės skyrių, agronomė.

Dirbo  Rokiškio rajono savivaldybėje, įmonėse, įvariose atsakingose pareigose nuo žemės ūkio skyriaus vedėjos iki LR Seimo nario  ir Rokiškio mero padėjėjos.

Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Atkūrus Lietuvai pagražinti draugijos Rokiškio skyrių, Laima Keraitienė buvo išrinkta skyriaus valdybos pirmininke ir jam vadovadama iki mirties, atliko didžiulį ir prasmingą krašto gražinimo darbą, telkiant visuomenę ir ugdant jaunosios kartos pilietiškumą ir patriotizmą.

Ji, kaip tikras Vaižgantiškasis deimantas tespindi akštybėse ir išlieka mūsų atmintyje.

---

 Netikėta  skaudi žinia: mirė Lietuvai pagražinti draugijos Rokiškio skyriaus pirmininkė Laima Keraitienė.

---

 

Vytautas Leščinskas

LIETUVAI PAGRAŽINTI DRAUGIJAI - ŠIMTAS METŲ

2021 m. rugsėjo 25 d. Panevėžio mieste įvyko Lietuvai pagražinti draugijos (LPD) įsteigmo 100-mečio minėjimo jubiliejinė šventė. Ją organizuojant, aišku, reikėjo LPD Panevėžio miesto skyriaus naujajai pirmininkei Violetai Grigienei gerų pagalbininkų. Ir jų netrūko. Ypač daug nuveikė pirmininkės pavaduotoja Bronė Slapšienė, kuri, beje, daugelį metų šiam skyriui ir vadovavo. Bronės bei aktyvo pastangomis šventės išvakarėse buvo išleista 2014-2020 metų skyriaus veiklai skirta knyga.

Šventė prasidėjo mišiomis Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje. Paskui dalyvių eisena, lydima pučiamųjų orkestro „Garsas“ , Panevėžio Karaliaus Mindaugo husarų bataliono karių, pajudėjo Laisvės aikštės link. Šventinis minėjimas vyko Panevėžio kolegijoje. Renginį vedė LPD Panevėžio skyriaus tarybos narė Danutė Kriščiūnienė bei aktorius, televizijos laidų ir renginių vedėjas Gintaras Mikalauskas.

Renginio dalyviai drauge su soliste Regina Juškiene, sugiedojo Lietuvos himną. Gintaras Mikalauskas perskaitė Prezidento sveikinimą, Danutė Kriščiūnienė - JE Panevėžio vyskupo emerito Jono Kaunecko sveikinimą. Šventės dalyvius taip pat pasve

ikino LR Seimo vicepirmininkas Jonas Jarutis ir Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. Kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio sveikinimą perskaitė Panevėžio krašto apsaugos rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Vidas Zabiela. Šventės dalyvius pasveikino ir Lietuvai pagražinti draugijos garbės pirmininkas Juozas Dingelis bei Kupiškio ir Rokiškio skyrių vadovai. Buvo perskaitytas taip pat Joniškio skyriaus sveikinimas.

Koncertavo Panevėžio bendruomenių rūmų mišrus choras ,,Čiūto“, vokalinis ansamblis ,,Smiltelė“ (abiejų vadovė Dalia Gaspariūnienė), vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansamblis ,,Grandinėlė“, senjorų liaudiškų šokių ansamblis ,,Linas“ (abiejų vadovė Zita Rimkuvienė). LPD Panevėžio miesto skyriaus narys Audrius Daukša padeklamavo Justino Marcinkevičius eilėraštį „Prisipažinimas“, o Liekupio bendruomenės moksleivė Simona Matuzevičiūtė - Bernardo Brazdžionio eilėraštį „Mano protėvių žemė“.

LPD atminimo medaliais apdovanoti veikliausi skyriaus aktyvistai: Violeta Grigienė, Virginijus Benašas, Loreta Breskienė, Rima Gudienė, Jonas Taučikas, Loreta Masiliūnienė, taip pat įvairius skyriaus renginius padėjęs suorganizuoti, beje, kilęs iš Panevėžio, aktorius Gintaras Mikalauskas. Tokių pat apdovanojimų nusipelnė ir JE vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Dalia Gaspariūnienė, Zita Rimkuvienė, Sigita Slapšienė, Danutė Marija Kažukauskienė, Vaclovas Laucius, Valė Bilienė, Rimas Baranauskas, Bronislovas Matelis, Rytis Mykolas Račkauskas, Genutė Radzevičienė, Gintautas Šimkus, Danutė Kriščiūnienė, Aurimas Petrauskas, Rimantas Narkūnas.

Padėkos raštai įteikti: Bronei Slapšienei (už pknygą „Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio miesto skyriaus 2014-2020 m. veiklos metraštis“ parengimą), LPD nariams, rėmėjams, meninės programos atlikėjams ir miesto kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų liaudiškos muzikos kapelai „Nevėžis“ (vadovai Danutė Čerkasovienė ir Vytautas Rutkauskas).

Buvo ir netikėtas renginio akcentas: J. Dingelis pakvietė Gintarą Mikalauską stoti į LPD ir dalyviams entuziastingai plojant, jam buvo prisegtas šios draugijos nario ženklelis.

Juozas Dingelis prisega Gintarui Mikalauskui LPD nario ženklelį.

Vytauto Leščinsko nuotrauka

---

2021 m. rugsėjo 25 d. įvyko Lietuvai pagražinti draugijos (LPD) įkūrimo 100-mečio minėjimo Jubiliejinė šventė Panevėžio mieste.

100-mečio minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje. Po Šv. Mišių šventės dalyvių eisena, lydima pučiamųjų orkestro „Garsas“ , Panevėžio Karaliaus Mindaugo husarų bataliono karių,  saugos tarnybos ir "Tautos Skydo" pajudėjo link Laisvės aikštės. Šventinis minėjimas vyko Panevėžio kolegijoje (Klaipėdos g. 3, Panevėžys). Renginį pravedė Danutė Kriščiūnienė - Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė, Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus tarybos narė bei Gintaras Mikalauskas - aktorius, televizijos laidų ir renginių vedėjas.

. Renginio dalyviai, vedami solistės Reginos Juškienės, sugiedojo Lietuvos himną. Gintaras Mikalauskas perskaitė LR Prezidento sveikinimą, Danutė Kriščiūnienė perskaitė JE Panevėžio Vyskupo emerito Jono Kaunecko sveikinimą. Šventės dalyvius pasveikino LR Seimo vicepirmininkas Jonas Jarutis ir Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. LR Kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio sveikinimą paskaitė Panevėžio krašto apsaugos rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Vidas Zabiela. Šventės dalyvius pasveikino ir Lietuvai pagražinti draugijos garbės pirmininkas Juozas Dingelis bei Kupiškio ir Rokiškio skyrių vadovai. Buvo perskaitytas Joniškio skyriaus sveikinimas.

Po sveikinimo kalbų vyko koncertas. Koncertavo kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų mišrus choras ,,Čiūto“ (vadovė Dalia Gaspariūnienė), vokalinis ansamblis ,,Smiltelė“ (vadovė Dalia Gaspariūnienė), vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansamblis ,,Grandinėlė“ (vadovė Zita Rimkuvienė), senjorų liaudiškų šokių ansamblis ,,Linas“ (vadovė Zita Rimkuvienė). LPD Panevėžio miesto skyriaus narys Audrius Daukša padeklamavo J. Marcinkevičius eilėraštį „Prisipažinimas“, Liekupio bendruomenės moksleivė Simona Matuzevičiūtė padeklamavo eilėraštį „Mano protėvių žemė“ (Bernardas Brazdžionis).

Renginio metu LPD atminimo medaliais apdovanoti: Violeta Grigienė, Virginijus Benašas, Loreta Breskienė, Gintaras Mikalauskas, Rima Gudienė, Jonas Taučikas, Loreta Masiliūnienė, JE Vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Dalia Gaspariūnienė, Zita Rimkuvienė, Sigita Slapšienė, Danutė Marija Kažukauskienė, Vaclovas Laucius, Valė Bilienė, Rimas Baranauskas, Bronislovas Matelis, Rytis Mykolas Račkauskas, Genutė Radzevičienė, Gintautas Šimkus, Danutė Kriščiūnienė, Aurimas Petrauskas, Rimantas Narkūnas.

Padėkos įteiktos: Bronei Slapšienei (už knygą „Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio miesto skyriaus 2014-2020 m. veiklos metraštis“), LPD nariams, rėmėjams, meninės programos atlikėjams ir Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų liaudiškos muzikos kapelai „Nevėžis“ (vadovai Danutė Čerkasovienė ir Vytautas Rutkauskas).

 

Bronė Slapšienė

Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio miesto skyriaus pirmininkės pavaduotoja

---

Sveiki Mielieji,

 

Pagarbiai

LPD garbės pirmininkas

---

LPD Pakruojo skyriaus 25-mečio ir LPD 100-mečio minėjimas 21021-08-06

 

LPD valdybos vardu  dėkoju LR Seimo nariui Liudui Jonaičiui, Pakruojo merui Sauliui Margiui už nuoširdų dėmesį LPD veiklai, paramą ir apdovanojimus.

Ypatingai dėkojame  ilgametei  Pakruojo LPD skyriaus pirmininkei Janinai Dirbanauskienei, dabar, po įvykusių valdybos rinkimų, išrinktai draugijos skyriaus Garbės pirmininke.

Už atliktą didelį, pasiaukojamą darbą Lietuvai, Janinai įteiktas LR Seimo vicepirmininko Jono Jaručio padėkos raštas ir LPD-100-mečio jubiliejaus medalis.

LR Seimo narys Liudas Jonaitis apdovanojo LR Seimo atminimo medaliu, o meras Saulius Margis įteikė Pakruojo rajono savivaldybės Padėkos žemklą.

 LPD 100-mečio medaliais apdovanoti dar keturi draugijos nariai, Vaižganto deimančiukai:

LR seimo narys Liudas Jonaitis, meras Saulius Margis, Sigutėnų bendruomenės pirmininkė Pranė Kvedarienė ir naujai išrinkta Pakruojo LPD skyriaus pirmininkė, mokytoja Aida Čepulienė.

Nuoširdžiai sveikinu ir linkiu visiems, sveikatos bei kūrybinės energijos ir toliau dirbti prasmingus darbus, grąžinant Pakruojo kraštą ir visą Lietuvą.

 

Pagarbiai

LPD garbės pirmininkas Juozas dingelis

---

Ačiū visiems dalyviams ir LPD skyriaus nariams už puikų renginį...

---

   Penktadienį rugpjūčio 6 dieną 12 val. išvykstame iš Vilniaus, Gerosios Vilties (Ispaniškai: Buenos Aires) gatvės Nr. 22A-11 išvykstame  į LPD 100-mečio ir Pakruojo skyriaus 25-mečio minėjimo Šventę.

Pakruojis Laukia poeto Jono Šėlos, prof. Alfonso Vaišvilos ir Vytrauto Leščinsko...

Pagarbiai

Juozas Dingelis

---

Visiems didelis dėkui už Dalyvavimą LPD 100-mečio minėjime, o Vytautui Leščinskui už puikias nuotraukas.

---

Kviečiame dalyvauti Lietuvai pagražinti draugijos

100 - mečio ir Pakruojo skyriaus

25 - mečio minėjime.

 

Renginys vyks š. m. rugpjūčio 6 d. 15.00 val.

Janinos ir Vytauto Janeliūnų konferencijų salėje,

adresu Karčiamos g. 1, Pakruojo km., Pakruojo r. sav.

Registracija 14:30 – 15:00 val.

 

Organizatoriai

---

Maloniai kviečiame Jus

Į Lietuvai pagražinti draugijos

100 - mečio Jubiliejaus minėjimą

VILNIUJE

 

Renginio pradžia:

2021-08-04 d.(trečiadienį) 17 val.

Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje

(Pilies g. 40)

 

Lietuvai pagražinti draugijos valdyba

Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus

XXVII Knygos mėgėjų draugija       

 

LPD 100-mečio Jubiliejaus minėjimo programa

17-00  Minėjimo dalyvių ir svečių registracija.

17-10  Meninis prologas, aktorius Perlis Vaisieta.

17-20  Įžanginis žodis, LPD Garbės pirmininkas Juozas Dingelis.

17.25  Svečių pasisakymai, sveikinimai.

           LR Seimo, Vyriausybės nariai, NVO atstovai,

           LR Seimo vicepirmininkas Jonas Jarutis

           Seimo narys, LPD Garbės narys Antanas Vinkus,

           LR Seimo narys Liudas Jonaitis

17- 40  Draugijos įkurimo 100-metis, jos atkūrimo 25-metis –

            trumpa istorija ir veikla.

            Juozas Dingelis. Veiks paroda,

            bus rodomi video klipai.

18-00  LPD Garbės narys prof. Alfonsas Vaišvila.

           Draugijos uždaviniai dabartyje.

18-10  LPD Garbės narė, Lietuvos moterų lygos pirmininkė

           prof. Ona Voverienė

18-20  LPD Garbės narys, Akademikas Romualdas Grigas,

           Rezoliucijos projektas - pasiūlymai LR Prezidentui,

           Seimui, Vyriausybei.

18-35  Apdovanojimai.

18-55  Minėjimo pabaiga, Lieuvos himnas.

 

Pagarbiai,

---

Maloniai  prašome dalyvauti visus bendraminčius ir bendražygius iš NOKT ir kitų NVO.

Pasidžiaugsime įspūdingą Lietuvai pagražinti draugijos istorija, atliktais darbais ir aptarsime draugijos uždavinius dabartyje.

---

TAUTOS VIENIJIMO SĄŠAUKA

„PILIAKALNIŲ ŠVIESA“

Lietuvai pagražinti draugijos atkūrimo 100-mečio  garbei

Pasitinkant jubiliejų, uždekime ugnies žiburius Tautos didžiavyrių atminimui, kad jų šviesoje pasijustume vieningi beesą, stiprybę iš praeities besisemią, skaisčiu tikėjimu, galingu veikimu pasiryžę Tėvynę Lietuvą stiprinti, kad neišsivaikščiotume iš jos, o visi ir visada jon sugrįžtume – vieningi ir meilės vieni kitiems kupini. Nes Tėvynė – tai mes patys, mūsų vienybė. Tegul piliakalnių ugnys „atveria mūsų akis šviesop, širdis Dievop“. Tegul būna tie žiburiai mūsų vienijimosi Lietuvos vardan šaukinys, tegul jie kviečia Tautą, t.y. mus visus, Vydūniškais žodžiais – „auginti visa, kas gera, kas gražu, kas išmintinga ir tvirta“.

Valstybės dieną, 2021 m. liepos 6 d. 21 val., giedodami Lietuvos Himną, širdimi susijungsime su viso pasaulio lietuviais. Kiekvienas, kur bebūtume, uždekime aukurus ir fakelus ant Tautos dvasios kalnų, o visi kartu – vienybės žiburių grandinę nuo Birutės prie Baltijos jūros iki Aukštojo kalno prie Medininkų pilies. 

Kviečiame visus dalyvauti!

Informacija:  LPD tel.  +370 685 27332

Daugiau sužinosite svetainėse: www.dlp.lt, www.tautininkai.lt, www.llks.lt  , www.alkas.lt

---

Sveikiname su Liepos 6-ąja - Lietuvos Valstybės diena!

Su Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena.

     Didinga ir garbinga mūsų Valstybės istorija, Jos vadovų siekiai kurti tvarią nepriklausomą valstybę mųsų dienose - įprasminti simboliais, meno kūriniais, įrašyti knygose. 

     Kiekvienas mūsų ir šiomis dienomis esame ta nedidelė dalelė, tačiau galinti savo darbais, savo esatim prisidėti prie Tėvynės pagražinimo, saugios ir tvarios bendruomenės kūrimo ir nepriklausomybės išsaugojimo. 

 Lietuviai, pasklidę po platųjį pasaulį, tai išreiškia dalyvaudami kasmet Tautos vienijimo sąšaukoje „Piliakalnių šviesa“ ir giedodami Lietuvos Himną - tautišką giesmę Liepos 6 d. 21val. Lietuvos laiku. 2021 metais sąšauka skiriama Lietuvai pagražinti draugijos, (kuri ir yra sąšaukos iniciatorė nuo 2005 metų) LPD įkurimo 100 - mečio garbei. 

   Širdimis susijunkime  VISI SU VISAIS - SU LIETUVA! 

 Lietuvai pagražinti draugijos valdyba

---

Akad. Romualdas Grigas, draugijos garbės narys

Kelios pamatinės mintys, kuriomis noriu pasidalinti su Tautos vienijimo sąšaukos „Piliakalnių šviesa“ LPD 100 - mečio garbei dalyviais.

PIRMOJI. Saugokime lietuvių kalbą nuo jos nuvertinimo. Mes kaip tautinė bendruomenė išlikome ir išliksime tik dėka iš protėvių paveldėtos, natūralaus grožio, kalbos.

ANTROJI. Daugiau dėmesio skirkime kitam sakraliajam pradui – piliakalniams. Tiesiog nejauku, kad jų dauguma tūno užmiršti. Daug pastangų nereikia, kad jie pasipuoštų mažosios architektūros statiniais, istorinę atmintį ar kultūros įvykius žyminčiais ženklais.

TREČIOJI. Jei norime kad būtų stipri tauta ir valstybė, užsiimkime jaunosios kartos ugdymu. Dabar gi vietoj tautinio ir valstybinio patriotinio švietimo, sukama globalizacijos, Europos piliečio ugdymo kryptimi. Be savasties liksime pasauliui neįdomūs ir kaip tautinė bendruomenė, greičiau išnyksime iš pasaulio žemėlapio. Todėl draugija ir kitos NVO siūlykite LR seimui tobulinti švietimo įstatymą bei paregti etninės kultūros ir istorijos mokytojų ruošimo programą.

Su giliausia pagarba Tautos vienijimo sąšaukos dalyviams – Romualdas Grigas

2021.07.06.

---

IN memoriam 

Vidmantas  Kartanas (1947-2021)

Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga. 

Brangiausi žmonės eina ir palieka, tačiau nuo jų nusidriekia šviesa ir atminty gyvi išlieka... 

Su giliu liūdesiu atsisveikiname  su nuostabiu žmogumi, visų gerbiamu ir mylimu VIDMANTU KARTANU. Vidmantas visą savo gyvenimą pašventė kitiems - miesto bendruomenei ir Tėvynei. Savo idėjomis ir darbais gražino ir garsino Panevėžio kraštą, miestui padovanojo skulptūrą ,,Gyvenimo žuvis‘‘, daug metų vadovavo Lietuvai Pagražinti Draugijos Panevėžio skyriui, organizavo dviratininkų žygius „Per žydinčią Lietuvą“ ir „Baltijos kelio“ sukakčiai paminėti, vadovavo  įmonei „Jaukurai“ ir sveikatingumo centrui „Vidmavita“,stengėsi tęsti  tradicijas, puoselėjo bendruomeniškumą ir skatino sveiką gyvensenos būdą. Liūdime ir reiškiame gilią užuojautą šeimai ir artimiesiems.

Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio miesto skyriaus nariai

---

Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečio jubiliejaus minėjimas Kaune

birželio 25 d. Kaune vyko Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečio jubiliejaus minėjimas. Minėjimas prasidėjo Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo kun., teol. lic. Gintaras Petronis kartu su Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kauno Šv. Jurgio konvento  gvardijonu kun. dr. Sauliumi Pauliumi Bytautu OFM. 

Šventinį renginį vedė aktorius Petras Venslovas pristatydamas savo meninį prologą bei koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ muzikos ansamblio „Ainiai“, koncertą.

Minėjimo dalyvius sveikino LR Seimo narys, istorikas prof. Valdas Rakutis, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, LR Krašto apsaugos ministro patarėja Kamilė Šeraitė, buvęs parlamentaras Povilas Urbšys, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen  kiti svečiai.

XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, Lietuvos universitetų moterų asociacijos prezidentė Dalia Poškienė sveikindama minėjimo dalyvius priminė,  kad Vaižgantas buvo ne tik vienas iš XXVII knygos mėgėjų draugijos įkūrėjų, bet ir Lietuvai pagražinti draugijos steigėjas, o  Lietuvai pagražinti draugijos nariai Perpetua Dumšienė ir Alfas Pakėnas yra   Juozo Tumo-Vaižganto premijos laureatai.

Lietuvai pagražinti draugijos garbės pirmininkas Juozas Dingelis skaitė pranešimą apie organizacijos raidos ir veiklos pagrindinius bruožus 1921-2021metais.  

Architektas-dailininkas, kultūros paveldo vertybių ekspertas Jonas Lukšė pristatė Kauno medžių, – gamtos paminklų piešinių parodą, skirtą paminėti Lietuvai pagražinti draugijos 100-metį.

Lietuvai pagražinti draugijos veikliausiems nariams ir rėmėjams buvo įteiktas   atminimo medalis „LIETUVAI PAGRĄŽINTI DRAUGIJAI-100“.

Po to renginio dalyviai pagerbė Vytauto Didžiojo ir kun. Juozo Tumo-Vaižganto atminimą prie jų paminklų bei Kauno Ąžuolyne pasodino ąžuoliukus.

2021-ieji yra paskelbti Lietuvai pagražinti draugijos metais.

Lietuvai pagražinti draugija, 1921 m. įkurta prof. Povilo Matulionio, kun. Juozo Tumo-Vaižganto, prof. Tado Ivanausko, Stasio Šilingo, prof. Liudo Vailionio iniciatyva, veikė iki 1940-ųjų. Kasmet skelbė medelių sodinimo dienas. Vėliau rūpinosi paukščių globa, rengė inkilų kėlimo į medžius išvykas. 1925 m. buvo sudaryti gamtos ir paminklų apsaugos komitetai. Draugijos rūpesčiu ir iš surinktų aukų buvo sutvarkytas Gedimino kalnas Veliuonoje, Birutės kalnas Palangoje bei  dr. J. Basanavičiaus parkas Kaune.

Draugijos veikla buvo atkurta 1995 m. Šiuo metu Lietuvoje veikia per 60 draugijos skyrių, vienijančių daugiau kaip 4 tūkst. narių.

Lietuvai pagražinti draugijos šių metų minėjimo plane – konferencijos, kultūriniai, edukaciniai ir pažintiniai renginiai, kurie vyks  daugelyje Lietuvos regionų, taip pat ir draugijos steigėjų bei aktyvių bendradarbių gimtinėse ir kitose vietose. Visoje Lietuvoje numatytos miškų sodinimo ir aplinkos tvarkymo akcijos, talkos, ekskursijos, konkursai ir kiti renginiai, skirti geriau pažinti šalies kraštovaizdį, istorinius ir kultūros paminklus, atkreipti dėmesį į aplinkosaugos, krašto tvarkymo, ekologijos bei kitus  krašto gerovei svarbius klausimus.

Šiemet Lietuvai pagražinti draugijos 100 metų jubiliejui paminėti bus skirta ir tautos vienijimo sąšauka „Piliakalnių šviesa“, kuri vyks Liepos 6-ąją, Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.

Informacijos šaltinis "Regionų naujienos"

 

 

---

---

>> Vaizdo įrašas iš drono... 

---

Sveiki mielieji

     Siunčiu Jums nuoširdžiausius linkėjimus ir padėką dalyvavusiems 2021-05-01 d. pirmajame LPD 100 - mečio metų programos renginyje - minėjime ir šimtmečio ažuolyno sodinime Kupiškyje, draugijos steigėjo, profesoriaus Povilo Matulionio tėviškėje. Renginys pavyko ir plačiai nuskambėjo žiniasklaidoje: LRTV, JOUTUBE, FB, laikraščiuose  XXI amžius, Kupiškėnų mintys ir svetainėse www.dlp.lt ir kitur.

     Dėkojame redakcijoms ir visiems prisidėjusiems patrneriams, bendražygiams.

     Ačiū Kultūros ministerijai, puikiai koordinuojančiai LPD 100 - mečio metų programą. (žiur. www.dlp.lt naujenas).

     Pagrindinis šimtmečio minėjimas įvyks 2101-06-25 d. Kaune Šv. Jurgio Konvento bažnyčioje. Šv. mišiomis 10 valandą. (Kvietimas ir programa derinama).

     Prisegame raštą apie LPD istoriją ir veiklą su pakvietimu į jubiliejinius renginius, kurį maloniai prašome partnerių ir bendražygių platinti žiniasklaidoje, savivaldybių el. svetainėse, respublikiniuose ir rajonų laikraščiuose, LRTV, DELFI, FB, JOUTUBE ir kituose portaluose. Labai busime dėkingi jei padėsite stiprinti vienybę, bendrystę ir pakylėti mūsų garbingos Tautos dvasią.

 

Pagarbiai

LPD garbės pirmininkas Juozas Dingelis

Mobilus telefonas +370 685 27 332

---

2021-IEJI – LIETUVAI PAGRAŽINTI DRAUGIJOS METAI

(trumpa istorija ir veikla, pasitinkant 100-mečio jbiliejų)

             1921 metų balandžio 27 dieną Kaune kunigo, garbės kanauninko Juozo Tumo - Vaižganto, proesoriaus Povilo Matulionio, valstybės reikalų viceministro (vadinamo miškų mokslo Tėvu) ir Valstyvįs Tarybos pirmininko Stasio Šilingo iniciatyva buvo įsteigta Lietuvai pagražinti draugija pagal Šveicarijai pagražinti draugijos veikiantį pavyzdį.

            Į draugijos Centro valdybą tuomet buvo išrinkti žinomi valstybės politikos ir visuomenės veikėjai: Stasys Šilingas, Povilas Matulionis, Liudas Vailionis, Eugenijus Kubilius, Tadas Ivanauskas ir kiti šviesuoliai. Draugijos iniciatyvai į valstybės kūrimą įtraukti plačiąją visuomenę, pritarė ir tuometė Lietuvos Vyriausybė.

            Lietuvai pagražinti draugijai vadovavo Lietuvos patriotai, nusipelnę ir turintys autoritetą visuomenėje žmonės: JuozasTumas - Vaižgantas, generolas Vladas Nagevičius, Krašto apsaugos ministerijos ypatingųjų reikalų karininkas plk. Vladas Braziulevičius (nuo 1939 m. Braziulis). Draugija nuo 1921 m. iki 1940 m. liepos 1 d. (iki Lietuvą okupavusi Rusija ją uždarė) atliko didžiulį darbą: visoje šalyje steigė skyrius ir telkė visuomenę, keldama Tautos dvasią, ugdydama pilietiškumą ir patriotizmą, įvairiais būdais gražino Lietuvą, atkurdama nuniokotus miškus, parkus, gyvenviečių skverus ir sodybas.

           Draugijos iniciatyva – pasitinkant Karaliaus Vytauto 500 metų jubiliejų (1930 m.) – jau 1928 metais buvo sumanyta rinkti lėšas ir statyti paminklus Karaliui Vytautui visoje Lietuvoje. Iš viso buvo pastatyta 30 paminklų. Pažymėtina, kad Vytauto paveikslas, iškilmingoje eisenoje nešamas Juozo Tumo - Vaižganto,Stasio Šilingo, švietimo ministro Konstantino Šakenio ir kariuomenės atstovų, apkeliavo Lietuvos miestus ir miestelius.              

           1925 m. birželio 29 d. draugija pakvietė visą Lietuvą ant Veliuonos piliakalnių – čia, Gedimino kalne buvo atidengtas paminklas LDK Gediminui, žuvusiam 1341 m. mūšyje su kryžiuočiais, o ant Ramybės piliakalnio išmūryti pamatai didžiajam pamjnklui Lietuvos Karaliui Gediminui.Į pamatus įbetonuota kapsulė su 37 organizacijų ir valstybės atstovų parašais ant pergamento su įsipareigojimais ir priesaku ateities kartoms – ant kokių vetrybinių pamatų kursime Lietuvos ateitį. Ta proga įvyko 1 - asis Tautos suvažiavimas, kuriame dalyvavo virš 6000 Lietuvos piliečių, ant piliakalnių plazdėjo visų tautų atstovų vėliavos. Suprantama, tokie renginiai vadovaujant LPD Centro valdybos pirminikui generolui Vladui Nagevičiui ir kartu su Šaulių sąjunga bei kitomis organizacijomis nuveikti darbai taip išugdė Tautos dvasią, kad jos nesugebėjo palaužti okupantai, nors jie degino archyvus ir klastojo Tautos istoriją.

            Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1995-05-05 Vilniaus Arkikatedros zokristijoje, pas monsinjorą Kazimierą Vasiliauską – muziejininkės Birutės Fedaravičienės ir Juozo Dingelio iniciatyva – susirinko grupė šviesuolių tartis, kad būtų atgaivinta Lietuvai pagražinti draugija. Neilgai trukus, 1995 metų birželio 23 dieną, dabartinėje Prezidentūroje įvyko Lietuvai pagražinti draugijos atkuriamoji konferencija. Draugijos Centro valdybos pirmininku buvo išrinktas Vilniaus miškų urėdas Juozas Dingelis. Draugijos garbės pirmininkais buvo renkami šviesios atminties monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas ir poetas Justinas Marcinkevičius.

          Atkurtos draugijos (toliau – LPD) veiklos tikslas ir uždaviniai nebuvo vien medžių sodinimas ar gamtos, istorinių vietovių ir piliakalnių tvarkymo darbai – rūpėjo kur kas svarbesni reikalai: tautos savimonės žadinimas, jaunimo patriotinis ugdymas, kraštotvarka, paveldosauga, aplinkos tvarkymas, sodybų ir gyvenviečių apžiūros-konkursai. Konkursų laureatai buvo apdovanoti atminimo lentomis, taip pat buvo išdalyta daugiau kaip tūkstantis padėkų su garbės pirmininkų Kazimiero Vasiliausko ir Justino Marcinkevičiaus parašais.

           Ligi šiolei LPD savo garbinga veikla telkia visuomenę, talkina Lietuvos gerovės ir grožio kuriamajame darbe.  

           LPD, išaugusi į vieną didžiausių visuomeninių organizacijų, visoje Lietuvoje turi 64 savo skyrius, kurie aktyviai dirba ir tęsia pirmtakų pradėtą darbą.Draugijai, nuo jos atkūrimo, 25 metus vadovavęs Juozas Dingelis ir Valdybos nariai kartu su skyriais nuveikė išties daug – organizuota per 3000 renginių: aplinkos tvarkymo, medelių sodinimo, žemės ir paukščių dienų, istorinių datų minėjimo švenčių miestuose ir kaimuose, švietimo įstaigose bei kariuomenės ir visuomenės ryšių stiprinimo renginių.

           Nepaprastai įspūdingas buvo pirmojo Tautos suvažiavimo Veliuonoje 80-mečio minėjimas-konferencija – 2005-07-02 ant piliakalnių, sukvietus LPD skyrių ir visų apskričių delegacijas su meno kolektyvais, įvyko kaip Dainų šventė, davusi pradžią akcijai pradedant 2005 metais, Valstybės dieną, liepos 6-ąją, 21 val. rengti Tautos vienijimo sąšauką „Piliakalnių šviesa“, vykdant J.T.Vaižganto priesaką ant piliakalnių susirinkti kasmet liepos pradžioje, pasisemti dvasios stiprybės ir taliau dirbti gražius darbus Lietuvai. Iš tikrųjų LPD džiaugiasi prigijusia tradicija –  „Tautiška giesmė“ vienu metu giedama visoje Lietuvoje ir pasaulyje!

            Svarbu paminėti, kad LPD išleido knygą-albumą „Tėvynės meilės ir grožio keliu“ ir knygą „Su Lietuva širdy“ apie legendinę Birutę Verkelytę - Fedaravičienę.

           Pasitikdami Lietuvos atkūrimo 100 - metį – Panevėžio LPD skyriaus pirmininko Vidmanto Kartano siūlymu – organizavome 22 dviratininkų „Žygį per žydinčią Lietuvą“. Rajonų savivaldybėms ir LPD skyriams su entuziazmu įsitraukus, per 4 - erius metus apkeliavome visą Lietuvą, surengėme 44 valstybingumo ir pasididžiavimo Tėvyne įsimintinas šventes rajonų centruose, parkuose, ant svarbiausių piliakalnių. Draugijos vaizdo metraštininkas Steponas Kubeckas sukūrė 70 vaizdo filmų ir įdėjo į jutubą (Yootube) – parodė pasauliui, kokia graži žydinti Lietuva, šventiškai pasitinkanti 100-mečio jubiliejų. Visa tai atlikta be jokio atlygio – savo lėšomis.

           2016 m. skvere prie Birštono bažnyčios – LPD ir Birštono savivaldybės iniciatyva – pastatytas didingas paminklas Juozui Tumui - Vaižgantui, o 2019-09-20 – Kauno miesto savivaldybės merui Visvaldui Matijošaičiui parėmus – Kaune iškilmingai buvo atidengtas paminklas Juozui Tumui-Vaižgantui (skulptorius Gediminas Piekuras).

            Ta proga Šv. Jurgio bažnyčioje įvykusiame LPD suvažiavime buvo išrinkta LPD valdyba ir naujas pirmininkas (ilgamečiam pirmininkui pasiprašius į užtarnautą poilsį). Kauno LPD skyriaus pirmininku tapo poetas Alfas Pakėnas, o Juozas Dingelis buvo išrinktas LPD garbės pirmininku.    

            2021 metais visoje Lietuvoje plačiai bus minimas Lietuvai pagražinti draugijos 100 - mečio jubiliejus.                                              

            Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į istorinius nuopelnus ir konkrečius darbus Lietuvai, 2021-uosius paskelbė Lietuvai pagražinti draugijos metais, o Vyriausybė kartu su savivaldybėmis patvirtino renginių programą.

            Maloniai prašytume LPD skyrius, savivaldybes, seniūnijas, bendruomenes, švietimo įstaigas, nevalstybines ir jaunimo organizacijas bei visus „Vaižganto deimančiukus“ sudaryti organizacines grupes vietose jubiliejinei programai parengti ir aktyviai dalyvauti renginiuose.

            Tegul 2021 m. liepos 6 - ąją – Valstybės dieną – 21 val. mūsų širdys ir meilė Tėvynei išdidžiai suskamba Tautos vienijimo sąšaukoje „Piliakalnių šviesa“ – kartu su viso pasaulio lietuviais giedant Lietuvos himną – Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“!

VIENYBĖ TEŽYDI

Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas          Alfas Pakėnas

Lietuvai pagražinti draugijos garbės pirmininkas          Juozas Dingelis

---

 LIETUVAI PAGRAŽINTI DRAUGIJOS METŲ MINĖJIMO 2021 METAIS PLANAS

I SKYRIUS LEIDYBOS IR VIEŠINIMO DARBAI
1.	Skleisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) naujienų programose, portale LRT.lt informaciją apie Lietuvai pagražinti draugijos metų minėjimui skirtus renginius	Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“	2021 m. II–IV ketvirčiai
2.	Portale LRT.lt sukurti specialias žymas, kurios nukreips į visas su Lietuvai pagražinti draugija susijusias publikacijas, televizijos ir radijo programas	Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“	2021 m. II–IV ketvirčiai
3.	Parengti ir išleisti istorinę knygą – albumą „Tautos kuriama Lietuva“, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos įkūrimo 100-mečiui ir atkūrimo 25-mečiui paminėti	Lietuvai pagražinti draugija	2021 m. II ketvirtis
4.	Transliuoti Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečio jubiliejaus minėjimui skirtą Respublikinį renginį per „LRT PLIUS“ televizijos kanalą laidoje „Septynios Kauno dienos“	Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“	2021 m. II ketvirtis
5.	Organizuoti vaizdo užsklandos, skirtos Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti, sukūrimą	Lietuvos Respublikos kultūros ministerija	2021 m. II ketvirtis
6.	Transliuoti LRT televizijos programose, interneto svetainėje www.lrt.lt Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti skirtą vaizdo užsklandą	Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“	2021 m. II–IV ketvirčiai
7.	Parengti informacinius stendus svarbiose geologinių reiškinių / radinių vietose, skirtus Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2021 m. II–IV ketvirčiai
8.	Transliuoti per LRT televizijos kanalus dokumentinį filmą apie draugijos įkūrėją Juozą Tumą‑Vaižgantą – „Tumo kodeksas“	Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“	2021 m. III ketvirtis
II SKYRIUS KONFERENCIJOS, MINĖJIMAI, KULTŪRINIAI, EDUKACINIAI IR PAŽINTINIAI RENGINIAI
9.	Organizuoti renginius: Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečio parko sodinimą, parko stendo-stogastulpio atidengimą, jubiliejaus minėjimą Kupiškyje, draugijos kūrėjo prof. Povilo Matulionio tėviškėje	Lietuvai pagražinti draugija, Kupiškio rajono savivaldybė	2021 m. II ketvirtis
10.	Organizuoti minėjimą Šlapelių namuose-muziejuje Vilniuje, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti	Lietuvai pagražinti draugija, Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus	2021 m. II ketvirtis
11.	Organizuoti pirmąjį ekologinį kultūros miško festivalį Kazlų Rūdos miesto parke, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti	Kazlų Rūdos savivaldybė	2021 m. II ketvirtis
12.	Organizuoti piliakalnių ir piliaviečių fotografijų parodą, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti	Kauno rajono savivaldybė, Kauno rajono Ramučių kultūros centras	2021 m. II ketvirtis
13.	Organizuoti pilietinę pažintinę išvyką jaunimui ir suaugusiesiems po Suvalkijos (Sūduvos) piliakalnius, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti	Marijampolės savivaldybė, Marijampolės kultūros centras	2021 m. II ketvirtis
14.	Surengti Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kauno Šv. Jurgio konvente respublikinį renginį-konferenciją, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečiui paminėti	Kauno miesto savivaldybė, Lietuvai pagražinti draugija, XXVII knygos mėgėjų draugija	2021 m. II–III ketvirčiai
15.	Organizuoti Kauno miesto Kalniečių parke koncertą, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečiui paminėti	Kauno miesto savivaldybė, Koncertinė įstaiga „Kauno santaka“	2021 m. II–III ketvirčiai
16.	Organizuoti renginius: aplinkos tvarkymo akciją ir parodą „Antrinių žaliavų prikėlimas antram gyvenimui“, skirtus Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti	Trakų rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka	2021 m. II–III ketvirčiai
17.	Organizuoti miškų sodinimo visoje Lietuvoje ir aplinkos tvarkymo miškuose akcijas, skirtas Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti	Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija	2021 m. II-IV ketvirčiai
18.	Organizuoti edukaciją-paskaitą apie Tadą Ivanauską, vieną iš Lietuvai pagražinti draugijos įkūrėjų	Lietuvos zoologijos sodas	2021 m. II-IV ketvirčiai
19.	Pasodinti sakurų alėją Pajūrio miestelio rekreacinėje teritorijoje, organizuoti edukacinį užsiėmimą-paskaitą „Apželdinimo menas“ ir įrengti Žadeikių seniūnijoje prie Žadeikių tvenkinio poilsio aikštelę, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti	Šilalės rajono savivaldybė	2021 m. II-IV ketvirčiai
20.	Organizuoti Šukonių piliakalnio sutvarkymą, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti	Kėdainių rajono savivaldybė, Truskavos kultūros centras	2021 m. II–IV ketvirčiai
21.	Organizuoti renginius: medžių sodinimo ir aplinkos tvarkymo akcijas, edukacinę ekskursiją, prisiminimų vakarą, spaudinių parodą „Graži Lietuva – tai gražus žmogus“, skirtus Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti	Akmenės rajono savivaldybė, Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka	2021 m. II–IV ketvirčiai
22.	Surengti fotonuotraukų parodą „Grąžiname Lietuvą ir Birštoną bei jos pristatymą“, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti	Birštono savivaldybė, Birštono muziejus	2021 m. II–IV ketvirčiai
23.	Organizuoti – Elektrėnų marių pakrančių teritorijos sutvarkymo, Mijaugonių piliakalnio sutvarkymo ir medžių sodinimo akcijas, skirtas Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti	Elektrėnų savivaldybė, Elektrėnų kultūros centras	2021 m. II–IV ketvirčiai
24.	Surengti jubiliejinį koncertą „Dedikacija Lietuvai“ ir sukurti vaizdo pristatymą, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos Veliuonos skyriaus veiklai paminėti	Jurbarko rajono savivaldybė	2021 m. II–IV ketvirčiai
25.	Organizuoti renginių ciklą ir medžių sodinimo akciją „Žydinti kultūra“, skirtus Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti	Lazdijų rajono savivaldybė, Viešoji įstaiga Lazdijų kultūros centras	2021 m. II–IV ketvirčiai
26.	Sukurti gėlyną Liongino Šepkos parke, Rokiškyje ir eko-meno instaliacijas Salų dvaro parke, Rokiškio rajone, skirtas Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti	Rokiškio rajono savivaldybė, Lietuvai pagražinti draugija, Rokiškio turizmo ir amatų informacijos centras	2021 m. II–IV ketvirčiai
27.	Pasodinti Japoniškų vyšnių sodą ir pušyną Rėkyvoje, skirtus Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti	Šiaulių miesto savivaldybė	2021 m. II–IV ketvirčiai
28.	Organizuoti visuomenei renginių ciklą: susitikimą su kryždirbiu, fotografu Eglūnu Židoniu, inkilų gamybos dirbtuves, įrengti edukacinį Vaistinių augalų sodą, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti	Utenos rajono savivaldybė, Utenos kraštotyros muziejus	2021 m. II–IV ketvirčiai
29.	Organizuoti jubiliejinę tautos vienijimo sąšauką „Piliakalnių šviesa“, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos 100 metų jubiliejaus paminėjimui	Lietuvai pagražinti draugija	2021 m. III ketvirtis
30.	Organizuoti Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečio šventę Žalgirio pergalės parke Kauno rajone	Lietuvai pagražinti draugija, Kauno rajono savivaldybė	2021 m. III ketvirtis
31.	Organizuoti Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečio ir Lietuvai pagražinti draugijos Pakruojo skyriaus 25‑mečio minėjimą Pakruojo kultūros namuose	Lietuvai pagražinti draugija, Pakruojo rajono savivaldybė	2021 m. III ketvirtis
32.	Organizuoti minėjimus Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečio dienai Šilalės rajone, Tūbinių kaime, Akmenės kultūros namuose ir Varėnos rajono Perlojos kultūros namuose	Lietuvai pagražinti draugija, Šilalės rajono savivaldybė, Akmenės rajono savivaldybė, Varėnos rajono savivaldybė	2021 m. III ketvirtis
33.	Organizuoti minėjimus Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečio dienai Joniškio kultūros namuose, Šiaulių kultūros namuose ir Panevėžyje, J. Balčikonių gimnazijoje	Lietuvai pagražinti draugija, Joniškio rajono savivaldybė, Šiaulių rajono savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybė	2021 m. III ketvirtis
34.	Organizuoti visuomenei renginį „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“ prie Daujėnų šventoriaus liepos, Daujėnų miestelyje, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2021 m. III ketvirtis
35.	Organizuoti liepaičių sodinimo akciją vaikų rašytojo, vertėjo Albino Andrulionio tėviškėje, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti	Lazdijų rajono savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybės viešoji biblioteka	2021 m. III ketvirtis
36.	Organizuoti Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti skirtus renginius: Joniškio garbės piliečio Vaclovo Daunoro atminimo įamžinimui skirto ąžuolyno sodinimą, rašytojo Mariaus Katiliškio sodybos sutvarkymą	Joniškio rajono savivaldybė	2021 m. III–IV ketvirčiai
37.	Suformuoti Garbės piliečių alėją Šilutėje, įprasminant Šilutės 510 m. sukaktį ir Lietuvai pagražinti draugijos metų minėjimą	Šilutės rajono savivaldybė	2021 m. III–IV ketvirtis
38.	Organizuoti konkursą apie šalies kraštovaizdį, aplinkosaugą, krašto tvarkymą, visuomenės mokymus, ekologiją šalies regionuose, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti	Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija	2021 m. III–IV ketvirtis
39.	Organizuoti konferenciją ekologine tema ir ekskursijų dviračiais ciklą kultūrai ir paveldui pažinti, skirtus Lietuvai pagražinti draugijos metams paminėti	Panevėžio miesto savivaldybė	2021 m. III–IV ketvirtis
40.	Organizuoti etninės kultūros konferenciją-forumą, skirtą Lietuvai pagražinti draugijos 100 metų jubiliejaus paminėjimui	Alytaus miesto savivaldybė, Viešoji įstaiga Alytaus kultūros centras	2021 m. IV ketvirtis

 

---

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL LIETUVAI PAGRAŽINTI DRAUGIJOS METŲ MINĖJIMO 2021 METAIS PLANO PATVIRTINIMO

2021 m. gegužės 5 d. Nr. 312

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. XIII‑3443 „Dėl 2021 metų paskelbimo Lietuvai pagražinti draugijos metais“ 2 straipsnio 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamą Lietuvai pagražinti draugijos metų minėjimo 2021 metais planą (toliau – Planas).

2. Nustatyti, kad Planas įgyvendinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir atitinkamoms institucijoms, įstaigoms patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų.

3. Pasiūlyti:

3.1. Akmenės rajono savivaldybės viešajai bibliotekai, viešajai įstaigai Alytaus kultūros centrui, Birštono muziejui, Elektrėnų kultūros centrui, Marijos ir Jurgio Šlapelių namui-muziejui, Lietuvai pagražinti draugijai, viešajai įstaigai Lazdijų kultūros centrui, Lazdijų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai, koncertinei įstaigai „Kauno santaka“, Kauno rajono Ramučių kultūros centrui, Marijampolės kultūros centrui, Rokiškio turizmo ir amatų informacijos centrui, Trakų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai, Truskavos kultūros centrui, Utenos kraštotyros muziejui, viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, XXVII knygos mėgėjų draugijai – dalyvauti įgyvendinant Planą;

3.2. Akmenės rajono savivaldybei, Alytaus miesto savivaldybei, Birštono savivaldybei, Elektrėnų savivaldybei, Joniškio rajono savivaldybei, Jurbarko rajono savivaldybei, Kauno miesto savivaldybei, Kauno rajono savivaldybei, Kazlų Rūdos savivaldybei, Kėdainių rajono savivaldybei, Kupiškio rajono savivaldybei, Lazdijų rajono savivaldybei, Marijampolės savivaldybei, Pakruojo rajono savivaldybei, Panevėžio miesto savivaldybei, Panevėžio rajono savivaldybei, Rokiškio rajono savivaldybei, Šiaulių miesto savivaldybei, Šiaulių rajono savivaldybei, Šilalės rajono savivaldybei, Šilutės rajono savivaldybei, Trakų rajono savivaldybei, Utenos rajono savivaldybei, Varėnos rajono savivaldybei – dalyvauti įgyvendinant Planą ir skirti savivaldybių biudžetų lėšų Planui įgyvendinti.

Ministrė Pirmininkė                                               Ingrida Šimonytė

Kultūros ministras                                                Simonas Kairys

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2021 m. gegužės 5 d.   nutarimu Nr. 312

---

Mielieji Lietuvai pagražinti draugijos nariai ir rėmėjai,

 LPD valdyba ir LPD Kupiškio skyrius maloniai kviečiame į pirmąjį LPD 100-mečio minėjimo ir 100-mečio parko sodinimo renginį Kupiškyje 2021-05-01 dieną. 

   Iki šiol dėl COVID 19 pandemijos karantino LR Vyriausybė renginių organizuoti nerekomendavo, bet dabar, atlaisvinus susisiekimą tarp savivaldybių, jau  galima organizuoti renginius viešose erdvėse iki 150 žmonių, dėvint kaukes ir laikantis saugumo rekomendacijų. Todėl mūsų pirmas LPD 100-mečio metų plačios programos renginys vyks kaip ir buvo numatyta, nes ąžuoliukus sodinti pats laikas.

Labai jau pasiilgome betarpiško bendravimo, išgyvenome daug įvairių iššūkių, netekčių, todėl dabar labai reikia visų Vaižganto deimančiukų vienybės  ir susitelkimo.

Pagarbiai

LPD garbės pirmininkas Juozas Dingelis

---

Gerbiamieji LPD skyrių  vadovai,

  Iki LPD 100-mečio jubiliejaus  iškilmingo minėjimo Kaune, Švento Jurgio konvento bažnyčiojje, kuris įvyks  2021-06-26 d., bus pagamintas draugijos šimtmečio Garbingas atminimo medalis. Jų bus 100 vienetų, sunumeruotų ir kurie bus įteikti draugijos šventėje geriausiems Vaižganto deimančiukams ir draugijos veiklos rėmėjams.

Maloniai prašom, skyrių valdyboms aptarus, el. paštu iki gegužės mėn. 7 d. pasiųlyti po 2-3 nominantus apdovanojimams...

LPD 100-mečio medalis. 

Pagarbiai

LPD garbės pirmininkas Juozas Dingelis

---

Peržiūrėti >> LR Kultūros Ministerija

---

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerijai

Dėl Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečio metų

Preliminarus planas

 

LR Seimas 2021 metus paskelbė Lietuvai Pagražinti Draugijos (LPD) 100-mečio metais. (žr. prisegtuke motyvacinį raštą)

Siunčiame Jums  Draugijos ruošiamą Jubiliejinių metų programos projektą tolimesniam derinimui su ministerijomis, savivaldybėmis, kultūros, švietimo organizacijomis ir NVO.

Numatoma programa:

- 2021 m. gegužės mėn.1 d. - LPD 100-mečio parko sodinimas ir jubiliejaus minėjimas Kupiškyje, draugijos kūrėjo prof. Povilo Matulionio tėviškėje. Šv. Mišios ir LPD 100-mečio parko sodinimas bei parko stendo-stogastulpio atidengimas.

- iki 2021 m. birželio 1 d. parengti ir išleisti istorinę knygą - albumą „Tautos kuriama Lietuva“, skirtą LPD įkūrimo 100-mečiui ir atkūrimo 25-mečiui. 

- 2021 m. birželio 26 d. - LPD 100-mečio jubiliejaus minėjimo respublikinis renginys Kaune, Šv. Jurgio bažnyčioje (Konvente), Papilio g. 9.

Minėjimo programą derinti su LPD bendradarbiaujančiomis ministerijomis: Kultūros, Švietimo, Aplinkos, Krašto apsaugos, Žemės ūkio, Socialinių apsaugos ir darbo bei savivaldybėmis.

- Draugijos jubiliejaus  minėjimo renginiai rajonuose (konferencijos, parodos, video filmų peržiūros, pagerbimai už nuopelnus), kuriuos organizuos LPD skyriai kartu su savivaldybėmis, bendruomenėmis, jaunimo organizacijomis bei  NVO, ugdančiomis visuomenės pilietiškumą, patriotizmą, dorovę, kultūrą, kuriant ir grąžinant gimtąjį kraštą.

- 2021 m. liepos 6 d. - Jubiliejinė Tautos vienijimo sąšauka "Piliakalnių šviesa" - ant  šimto piliakalnių kartu su Lietuvos vyriausybe, savivaldybėmis, NVO ir pasaulio lietuviais. (2005 m. LPD pradėta ir kasmet vyksta visoje šalyje, vykdant J. Tumo Vaižganto priesaką) Valstybės dieną 21 val.

- 2021m.liepos 15 d., Žalgirio mūšio 611 metų ir LPD 100-mečio minėjimas Vilniuje, Šlapelių namuose-muziejuje (konferencija, paroda, video filmas “Žalgiriui 600 m.,Ąžuolo sodinimo šventė prie Karaliaus Mindaugo paminklo“).

Organizatoriai - LPD ir Šlapelių muziejus.

- 2021m. liepos15 d., - LPD -100-mečio šventė Žalgirio pergalės parke, Kauno raj.Organizuoja Kauno lLPD skyrius ,Žalgirio parkas ir Kauno rajono savivaldybė.

- 2021. rugpjūčio 7 d. - LPD 100-mečio ir Pakruojo LPD skyriaus 25-mečio minėjimas Pakruojo kultūros namų salėje (paroda, konferencija, video apie draugijos veiklą)- 2021m. rugsėjo 8 d.-KaraliausVytauto Karūnavimo diena ir LPD 100 – mečio minėjimas Šilalės r. Tūbinių kaime prie atstatyto paminklo (Šv. Mišios bažnyčioje, ir paroda, konferencija Šilalėje).minėjimas Šilalės rajone Tūbinių kaime prie atstatyto paminklo (Šv. Mišios bažnyčioje, ir paroda, konferencija Šilalėje).

- 2021 m. rugsėjo 8 d. Akmenės kultūros namų salėje - Karaliaus Vytauto Karūnavimo diena ir LPD 100 – mečio minėjimas (Šv. Mišios, paroda, konferencija). .

- 2021m. rugsėjo 8 d. Varėnos rajono Perlojos kultūros namų salėje - Karaliaus Vytauto Karūnavimo diena ir LPD 100 – mečio minėjimas (Šv. Mišios, mitingas prie Karaliaus Vytauto paminklo, paroda, konferencija).

- 2021 m. rugsėjo 21 d. Joniškio kultūros namų salėje - LPD 100-mečio minėjimas ( Šv. Mišios, paroda, konferencija, video apie Joniškio LPD skyriaus veiklą, koncertas).

- 2021 m. rugsėjo 17 d. Šiauliuose, kultūros namų salėje - LPD 100-mečio minėjimas ( Šv. mišios, paroda, konferencija, video apie Šiaulių LPD skyriaus veiklą, koncertas).

- 2021 m. rugsėjo 25 d. LPD 100-mečio minėjimas Panevėžyje, J. Balčikonio gimnazijos salėje. (Šv. Mišios, paroda, konferencija, video apie Panevėžio LPD skyriaus veiklą, koncertas).

Lietuvai pagražinti draugija, kartu su JAV LPD skyriumi 2021 m. rugsėjo mėn. Čikagoje-Lemonte planuoja įrašyti Draugijos vardą Lietuvos sode, su ženklu ant "plytos" - Gedimino stulpais vedančių prie prezidentams  A.Smetonai, K. Griniui, A. Stulginskiui pasodintų eglių. 

LPD 100-mečio metų minėjimo partneriai –LR Vyriausybė,LR Savivaldybės, LRT Radijas, TV, NVO: N OKT,XXVII knygos mėgėjų draugija, Pasaulio lietuvių centras, Lietuvos universitetų moterų asociacij, Pasaulio lietuvių bendruomenė.Vilniaus Šlapelių muziejus,Lietuvo kaimų ir miestų bendruomenės.

Detaliau Jubiliejinių 2021 m. programos projektą  derinti su LR Vyriausybe.

Maloniai prašome Kultūros ministerijos paramos ir tarpininkavimo dėl informacijos viešinimo per Lietuvos radiją ir televiziją. Su jos vadovybe galėtume aptarti ir kartu paruošti keletą visuomenės ugdymo laidų iš mūsų turimų videofilmų bei pakviečiant draugijos valdybos narius ir skyrių atstovus į TV ir Radijo laidas

Pagarbiai

LPD valdybos pavedimu

LPD Garbės pirmininkas  Juozas Dingelis

---

2021-01-14 Nr.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai                                                 

J. Basanavičiaus g. 5, LT-01118 Vilnius,                                                  

el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

DĖL PASIŪLYMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO „DĖL LIETUVAI PAGRAŽINTI DRAUGIJOS METŲ MINĖJIMO 2021 METAIS PLANO PATVIRTINIMO“ PROJEKTUI

           Išnagrinėję Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos raštą, VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) siūlo į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvai pagražinti draugijos metų minėjimo 2021 metais plano patvirtinimo“ projektu (toliau – Nutarimo projektas) tvirtinamą planą įrašyti šias LRT siūlomas priemones ir vykdymo terminus:

           1. Skleisti LRT radijo ir televizijos naujienų programose, portale lrt.lt  informaciją apie Lietuvai pagražinti draugijos metų minėjimui skirtus renginius; vykdymo terminas – 2021 m. I–IV ketv.;

           2. Transliuoti per LRT PLIUS programą „7 Kauno dienos“, kurioje bus atspindėtas Lietuvai pagražinti draugijos planuojamas 100-mečio jubiliejaus minėjimui skirtas respublikinis renginys, jis vyks Kaune 2021 m. birželio 22 d.; vykdymo terminas – 2021 m. II ketv.;

           3. Transliuoti per LRT TELEVIZIJĄ dokumentinį filmą „Tumo kodeksas“ – apie draugijos įkūrėją J. Tumą-Vaižgantą; vykdymo terminas – 2021 m. III ketv.;

          5. Portale lrt.lt sukurti specialias žymas, kurios nuves į visas su Lietuvai pagražinti draugija susijusias publikacijas, taip pat televizijos ir radijo programas; vykdymo terminas – 2021 m. I–IV ketv.

           Pateiktų priemonių vykdytoja siūlome nurodyti vien tik VšĮ Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją.

Generalinė direktorė   Monika Garbačiauskaitė-Budrienė

A. Airapetian, tel. (8 5) 236 3227, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

---

Nekrologas

     Eidamas 81-uosius metus (1940-08-02 – 2021-01-14) mus paliko Lietuvai pagražinti draugijos Garbės narys, iškilus aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos specialistas, VGTU profesorius, habilituotas daktaras Pranas Baltrėnas. Netekome ne tik  pilietiškos asmenybės, žymaus mokslininko, aktyvaus visuomenininko, bet ir puikaus draugo, su kuriuo atlikta daugybė darbų grąžinant Lietuvą.

     Nuoširdžiai užjaučiame velionio artimuosius ir kartu su jais liekame netekties liūdesyje.

Lietuvai pagražinti draugijos Garbės pirmininkas

Juozas Dingelis kartu su visa draugijos valdyba

---

2020 rugpjūčio 13 d. Nr.5

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui

Viktorui Pranckiečiui

Istorinės atminties išsaugojimo komisijos pirmininkui

Arūnui Gumuliauskui         

DĖL 2021 METŲ PASKELBIMO

LIETUVAI PAGRAŽINTI DRAUGIJOS 100-MEČIO

JUBILIEJINIAIS METAIS

            1921 metų balandžio 27 dieną Kaune kanauninko, rašytojo Juozo Tumo – Vaižganto ir valstybės reikalų viceministro (miškų mokslo Tėvo) iniciatyva buvo įkurta Lietuvai pagražinti draugija pagal Šveicarijai pagražinti draugijos veikianti pavyzdį. Į draugijos Centro valdybą tuomet išrinkti žinomi valstybės politikos ir visuomenės veikėjai Stasys Šilingas, Povilas Matulionis, Tadas Ivanauskas, Liudas Vailionis,Eugenijus Kubilius ir daugelis kitų šviesių to meto asmenybių. Šią iniciatyvą palaikė tuometinė Lietuvos vyriausybė, suprasdama, kad būtina į valstybės kūrimą įtraukti ir plačiąją visuomenę. Draugijai vadovavo Lietuvos patriotai, nusipelnę ir turintys autoritetą visuomenėje, žmonės. Tai Juozas Tumas–Vaižgantas, generolas Vladas Nagevičius, KAM vyriausias karininkas, pulkininkas Vladas Braziulevičius,   Nuo 1921 iki 1940 m, liepos 1 d.,(kai Lietuvą okupavusi Rusija ją uždarė) draugija atliko didžiulį darbą steigiant skyrius visoje šalyje,telkiant visuomenę, keliant Tautos dvasią, ugdant pilietiškumą ir patriotizmą, įvairiais būdais gražindama Lietuvą, atkuriant nuniokotus miškus, parkus,gyvenviečių skverus ir sodybas

     Pasitinkant Karaliaus Vytauto 500 metų jubiliejų (1930m.), draugijos iniciatyva jau 1928 m. buvo priimta idėją rinkti lėšas ir statyti paminklus Karaliui Vytautui visoje Lietuvoje.Buvo pastatyta 30 paminklų, o Vytauto paveikslas iškilmingoje eisenoje nešamas Juozo Tumo-Vaižganto. Stasio Šilingo, švietimo ministro Šakenio ir Kariuomenės atstovų apkeliavo Lietuvos miestus ir miestelius.              

   1925m. birželio 29d. draugija pakvietė visą Lietuvą ant Veliuonos piliakalnių atidengti paminklą ten 1341m.mūšyje su kryžiuočiais žuvusiam LDK Gediminui. Ta proga ten įvyko 1-masis Tautos suvažiavimas,kuriame dalyvavo virš 6000 Lietuvos piliečių, visų tautų atstovų. Tokie renginiai bei atlikti darbai taip išugdė Tautos dvasią, kad jos nesugebėjo palaužti ir okupantai.

     AtkūrusNepriklausomybę,muziejininkės Birutės Fedaravičienės ir Juozo Dingelio   iniciatyva, susirinkusių grupės šviesuolių, 1995.05.05d. Vilnius Arkikatedroje pas monsinjorą Kazimierą Vasiliauską, nutarimu 1995 metų birželio 23 dieną dabartinėje Prezidentūroje įvyko Lietuvai pagražinti draugijos atkuriamoji konferencija, kurioje draugijos centro valdybos pirmininku išrinktas Vilniaus miškų urėdas Juozas Dingelis, o Garbės pirmininku –šv.a. monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.po jo poetas Justinas Marcinkevičius. Atkūrimo tikslas buvo ne tik medžių sodinimo, gamtos, istorinių vietovių bei piliakalnių tvarkymo darbai, bet ir tautos savimonės žadinimas, jaunimo patriotinis ugdymas,kraįtotvarka, aplinkos tvarkymas,sodybų ir guvenviečių apžiūros – konkursai. Konkusrų laureatai apdovanoti atminimo lentomis ir virš tūkstančio padėkų su Garbės pirmininkų Kazimiero Vasiliausko ir Justino Marcinkevičiaus parašais. Savo darbais talkiname Lietuvos gerovės ir grožio kuriamajame darbe.

    Draugija, išaugusi į vieną didžiausių visuomeninių organizacijų, visoje Lietuvos turi 64 savo skyrius, kurie aktyviai dirba ir tęsia pirmtakų pradėtą darbą.Draugijai nuo jos atkūrimo 25 metus vadovavo Juozas Dingelis. LPD valdybos nariai kartu su skyriais per tą laikotarpį atliko didelį skyrių veiklos ir virš 3000 renginių organizavimo darbą. Aplinkos tvarkymo, medelių sodinimo,žemės ir paukščių dienų,bei istorinių datų minėjimo šventės miestuose ir kaimuose,švietimo įstaigose.

Įspūdingas pirmojo Tautos suvažiavimo Veliuonoje 80-mečio minčjimas-konferencija,sukvietus apskričių delegacijas,2005.07.02 d.ant piliakalnių įvyko kaip Dainų šventė, po kurios, pradėjome akciją kasmet Valstybės dieną, liepos 6-tą, 21 val.vykdyti Tautos vienijimo sąšauką „Piliakalnių šviesa“.Kaip džiugu, kad ji prigijo,Lietuvos himnas vienu metu tautiečių dabar giedamas visoje šalyje ir pasaulyje. Išleidome knygą-albumą“Tėvynės meilės ir grožio keliu“, o knygą „Su Lietuva Širdy“apie legendinę Birutę Verkelytę Fedaravičienę

   Pasitinkant Lietuvos atkūrimo 100-metį, Panevėžio LPD skyriaus pirmininko Vidmanto Kartano pasiūlymu organizavome 22 dviratininkų „Žygį per žydinčią Lietuvą“. Rajonų savivaldybėms ir LPD skyriams su entuziazmu įsijungus, per 4 metus apkeliavome visą Lietuvą, surengėme 44-turias valstybingumo ir pasididžiavimo Tėvyne įsimintinas šventes rajonų centruose,parkuose,ant svarbiausių piliakalnių. Draugijos video metraštininkas Steponas Kubeckas sukūrė 70 video filmų,patalpino į Yootube ir parodė pasauliui kokia graži žydinti Lietuva, šventiškai pasitinkanti 100-mečio jubiliejų. Visa tai atlikome be jokio atlygio tik savo lėšomis.

   Draugijos ir Birštono savivaldybės iniciatyva 2016 m.pastatytas puikus paminklas Juozui Tumui-Vaižgantui skvere prie Birštono bažnyčios, 0 Kauno miesto mero Vidmanto Matijošaičio paramos dėka, 2019.09.20 d. įvyko paminklo Vaižgantui atidengimo iškilmės Kaune (Skulptorius Gediminas Piekuras).Ta proga, Šv. Jurgio bažnyčioje įvyko LPD suvažiavimas.Ilgamečiam pirmininkui pasiprašius į užtarnautą poilsį, išrinkta draugijos valdyba ir naujas pirmininkas - Kauno LPD skyriaus p-kas, poetas Alfas Pakėnas. LPD Garbės pirmininku išrinktas Juozas Dingelis.

2021metais visoje Lietuvoje plačiai minėsime šios draugijos 100 metų Jubiliejų. LR Seimą maloniai prašome, atsižvelgiant į istorinius nuopelnus Lietuvai, 2021 metus paskelbti Lietuvai pagražinti draugijos metais.

Kreipimasis į LR Seimą ir Istorinės atminties įamžinimo komisiją priimtas LPD Valdybos posėdyje 2020 m. rugpjūčio 12 dieną, Kaune.

Lietuvai pagražinti draugijo valdybos pirmininkas                                           Alfas Pakėnas

Lietuvai pagražinti draugijos Garbės pirmininkas                                           Juozas Dingelis

---

Gerbiami Lietuvos Respublikos Seimo Nariai

siunčiame Jums Lietuvai pagražinti draugijos(LPD) valdybos prašymą - raštą su argumentais dėl ypatingai nusipelniusios patriotinės organizacijos

 LPD 100-mečio istorinių - jubiliejinių  2021 metų paskelbimo.(žiūr. prisegrtuke)

LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija,LR Seimo teisės departamentas,LR Seimo Švietimo,mokslo  komitetasi tam pritarė ir pateikė Seimo valdybai. Maloniai prašome  įtraukti  į artimiausio posėdžio darbotvarkę šio klausimo svarstymą.

 Draugija ruošia jubiliejinių metų programą:

- LPD 100-mečio parko sodinimas Kupiškyje 2021 m. gegužio mėn.1 d.

- Istorinės knygos- albumo skirto LPD įkūrimo 100-mečiui ir atkūrimo 25-mečiui  sudarymas ir išleidimas iki 2021m.05 01 d.

- Draugijos jubiliejaus minėjimo 32 renginiai rajonų LPD skyriuose  kartu su savivaldybėmis,bendruomenėmis bei  NVO ugdančiomis visuomenės pilietiškumą,patriotizmą, dorovę, kultūrą, grąžinant gimtąjį kraštą.

- LPD 100-mečio jubiliejaus minėjimo respublikinis renginys Kaune 2021m. birželio 22 dieną.

- Jubiliejinė Tautos vienijimo sąšauka "Piliakalnių šviesa"( 2005m. .LPD pradėta, vykdant Juozo Tumo - Vaižganto priesaką 1925 m.) Valstybės dieną, 2021 m. liepos 6 d. ant  šimto piliakalnių kartu su Lietuvos vyriausybe,savivaldybėmis , NVO ir pasaulio lietuviais.

Detaliau LPD jubiliejinių 2021 m. programos projektą  derinsime su LR Vyriausybe.

Pagarbiai

LPD valdybos pavedimu

LPD Garbės pirmininkas  Juozas Dingelis

---

Sveiki Mielieji,

---

---

---

---

---

---

Kviečiame Jus į Paminklo Juozui Tumui-Vaižgantui

( autorius Gediminas Piekuras)

atidengimo iškilmes ir Lietuvai pagražinti draugijos suvažiavimą

KAUNE

Iškilmės prasidės 2019-09-20 d. 13.30 val.

Vytauto Didžiojo  bažnyčioje (Aleksoto g. 3)

LPD suvažiavimas įvyks šv.Jurgio bažnyčios konferencijų salėje (Papilio g.7), pradžia - 15val. 

Paminklo Juozui Tumui-Vaižgantui atidengimo iškilmės

13.30 ŠV. Mišias už J.T Vaižgantą Vytauto Didžiojo bažnyčioje aukos Rektorius, Kęstutis Rugevičius, prelatas V.Vaičiūnas, kun. Paulius Bytautas.

14.00 Paminklą  atidengii  pakviesti LR Prezidentas Gitanas Nausėda, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Renginį veda  aktoriai Petras Venslovas ir Olita Dautartaitė.

 LPD   Suvažiavimo programa

15.00-15.15 Suvažiavimo dalyvių ir svečių registracija.

15.15-15.23 Įžanginis žodis, LPD valdybos pirmininkas Juozas Dingelis

15.23-15.30 Meninis prologas, aktorius Perlis Vaisieta.

15.30-16.10 Svečių pasisakymai, sveikinimai.

LR Seimo, Vyriausybės nariai, savivaldybių atstovai,

LR Seimo narys, LPD Garbės narys Antanas Vinkus,

LPD Garbės narė, Lietuvos moterų lygos pirmininkė prof. Ona Voverienė,

LPD Garbės narys, akademikas. Romualdas Grigas,

Kultūros Kongreso Tarybos pirmininkas Krescencijus Stoškus

MRU profesorius Alfonsas Vaišvila

LUMA prezidentė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė  Dalia Poškienė.

16.10-16.30 LPD valdybos pirmininko Juozo Dingelio ataskaita

16.30-16.35 Revizijos komisijos ataskaita

16.35-17.00 LPD Skyrių vadovų  ir delegatų  pasisakymai

17.00-17.10 Apdovanojimai

17.10-17.40 LPD valdybos,Garbės narių  ir pirmininko rinkimai

Vakaronė

---

Lietuvai pagražinti draugija

XXVII knygos mėgėjų draugija, Pasaulio lietuvių centras